Daugėja jaunų žmonių, kurie po mokyklos nei dirba, nei studijuoja

Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daugiausia jaunų bedarbių sausį registravo Kaune, Visagine ir Anykščiuose. Tačiau šie skaičiai rodo, kad tokia jaunimo dalis darbo ieško, nes registruojasi, bet UT atstovų teigimu, daugiausia nerimo kelia tie, kurie po mokyklos nei mokosi, nei dirba ir darbo net neieško. Jei 2022-aisiais tokių buvo 11 proc., tai 2024-aisiais – daugiau nei 15,5 proc. Tačiau tyrimų, kodėl taip yra, stinga.

Eurostato duomenys rodo, kad pastaruosius penkerius metus ne tik Lietuvoje daugėja jaunų žmonių nuo 19 iki 29 metų, kurie nei dirba, nei studijuoja.

„Užimtumo tarnyba turi karjeros centrų, kur jaunuoliai ateina, konsultuojasi, ten galima pamatyti ir tam tikrų tendencijų tų tikrųjų priežasčių. Jie išsišneka, ir visa tai fiksuojam. Jaunimui šiandien darbas nėra toks kaip išgyvenimo šaltinis. Jaunuoliams reikia prasmės, psichologinio komforto, reikia ir lankstumo iš darbdavio pusės. Kai darbdavys siūlo griežtas darbo sąlygas ar jo griežtesnis tonas, jaunuolis dažniau renkasi nieko nedaryti“, – teigia UT Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Analizuodama pernykščius bendrus visų amžiaus grupių atstovų įdarbinimo duomenis Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse, Užimtumo tarnyba konstatavo, jog šiame regione trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pernai minimose apskrityse į darbo rinką grįžusių žmonių skaičius išaugo 3,6 proc., o iš viso buvo įdarbinta beveik 63 tūkst. UT klientų.Pažymėtina, jog vien Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) – Kauno rajone besiplečiančiame viename svarbiausių regiono ekonomikos variklių – veikiančioms įmonėms nuolat reikia mechanikos, elektros, kokybės, logistikos specialistų.

Gamybos, IT ir inovacijų įmonėms tinkamos kvalifikacijos darbuotojų darbo jėgos pasiūloje nėra daug.

„Sisteminį specialistų trūkumą ne vienerius metus stebime ir viešajame sektoriuje – medicinos bei švietimo srityse. Pernai turėjome 508 laisvas darbo vietas slaugos specialistams, 387 įvairių sričių gydytojams ir 830 mokytojams, 175 jų padėjėjams“, – teigė UT Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

Pernai Užimtumo tarnybos darbo skelbimų platformoje Alytaus, Marijampolės ir Kauno apskričių darbdaviai įregistravo daugiau nei 44,1 tūkst. laisvų darbo vietų, kurias pateikė 4,2 tūkst. įmonių.

Kauno apskrityje fiksuota didžiausia darbo jėgos paklausa – daugiau nei 2,8 tūkst. darbdavių paskelbė apie 31,6 tūkst. laisvų darbo pozicijų. Čia darbuotojų poreikis gerokai viršijo Alytaus ir Marijampolės apskričių lygį, tačiau jo struktūra parodė ne tiek naujų darbo vietų kūrimą, kiek esančių darbuotojų kaitą, nuolatinį poreikį atnaujinti personalą ir ilgėjantį specialistų pritraukimo bei įdarbinimo procesą.

Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, nors aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis daugelyje ūkio veiklų yra didelis, tačiau Kauno regione daugiausia įdarbinta apdirbamosios gamybos sektoriuje, kur fiksuojama nuolatinė darbo paklausa, kuri reiškia realias galimybes įsidarbinti metalo apdirbimo ir gamybos linijų darbuotojams, gamybos operatoriams bei techninės priežiūros specialistams.

2026 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamose teritorijose buvo registruota: 29,2 tūkst. darbo ieškančių gyventojų Kauno apskrityje. Ir nors klientų struktūra per praėjusius metus reikšmingai nesikeitė, tačiau stebimi nedideli pokyčiai išsilavinimo srityje. Labiausiai sumažėjo UT registruotų kvalifikuotų darbininkų dalis – 0,8 proc. punkto iki 42,3 proc., aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų – 0,7 proc. punkto iki 27,2 proc., tačiau padidėjo klientų be profesinio pasirengimo 1,5 proc. punkto iki 30,5 proc.

Klientų amžiaus struktūra išliko gana stabili: jaunimas iki 29 metų sudarė penktadalį (22,1 proc.) visų klientų iš minėtų teritorijų. Mažėjo 30-49 metų amžiaus darbo ieškančių žmonių dalis 0,3 proc. punkto ir siekia 40,6 proc., o vyresnių nei 50 metų padidėjo – nuo 36,9 proc. iki 37,3 proc.

Ilgalaikių bedarbių dalis sumažėjo nuo 19,2 proc. iki 18,8 proc., bet UT registre truputį padaugėjo darbo ieškančių žmonių su negalia – nuo 6,5 proc. iki 6,9 proc.

Pasak T. Bielozarevičiaus, šie rodikliai rodo pakankamai stabilią regiono darbo ieškančiųjų struktūrą, tačiau joje stebimas žemesnės kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių dalies augimas: „Dėl technologinių pertvarkymų įmonėse, darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimų teritorijose šiems klientams vis sunkiau suteikti užimtumą.“