Bendruomenė kritikuoja planus Ąžuolyno sporto komplekse statyti butus

Šventinę Kovo 11-osios savaitę Kauno savivaldybėje surengtas viešas pristatymas dėl planuojamo projekto Sporto g. 3 sklype, esančiame Ąžuolyno sporto komplekse. Būtent šioje vietoje iki šiol išlikę istoriniai teniso kortai. Teritorijai yra Kauno Ąžuolyno sporto komplekso ir Žaliakalnio I-ojo kultūrinio draustinio dalis bei yra saugoma UNESCO.

Pristatymo metu visuomenei pateikti detaliojo plano koregavimai ir atnaujinta projekto vizija.

Dar 2024 m. projektas sulaukė visuomenės pasipriešinimo. Neigiamas išvadas buvo pateikusi ir Regioninė architektūros taryba (RAT), konstatavusi, kad projektas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą. Šioms išvadoms pritarė ir Valstybinė paveldo komisija.

Vis dėlto RAT išvados laikytos tik rekomendacinio pobūdžio. Tuo pat metu buvo inicijuotas detaliojo plano tikslinimas paveldosaugos institucijose. Po šio proceso istorinių teniso kortų vieta buvo sumažinta. Tačiau paaiškėjo, kad detaliajame plane numatytas užstatymas vis tiek patenka į jų ribas.

Galiausiai teisinis procesas baigėsi taikos sutartimi, kuria projekto rengėjai įpareigoti pašalinti nustatytus trūkumus. Projekto pristatyme dalyvavo Ąžuolyno bendruomenės nariai, architektai, paveldosaugos ekspertai, teisininkai ir visuomenės atstovai, tarp jų – Linas Tuleikis, Jolita Kančienė, Aurimas Jusevičius, Gediminas Sinkūnas, Robertas Čerškus, Indrė Grikšaitė.

Nepaisant atliktų pataisymų, neženkliai atnaujintas projektas sulaukė aštrios kritikos – tiek dėl pačios projekto idėjos, tiek dėl siūlomų teritorijos planavimo sprendinių. Architektas Linas Tuleikis taip pat pabrėžė teisinius projekto aspektus:

„Architektūros įstatymo 12 straipsnio 3 punkte parašyta, kad projektas gali būti derinamas tik gavus teigiamą RAT išvadą. Tačiau jis gavo neigiamą išvadą, kad šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą. Todėl šiuo metu tiek užsakovai, tiek projektuotojai vykdydami savo sprendinių viešinimą (derinimą su visuomene) grubiai pažeidžia Architektūros įstatymą.“

Pirmojoje posėdžio dalyje pristatyta Sporto g. 3 teritorijos detaliojo plano korekcija. Tai jau penktoji šios teritorijos korekcija per pastarąjį dešimtmetį. Iki pat 2019 m. šiame sklype statyti daugiabučių ar panašių komercinių objektų nebuvo galima – tai draudė anksčiau galiojęs Bendrasis miesto planas. Vėliau jis buvo koreguotas ir statybos šioje jautrioje teritorijoje tapo galimos.

Paveldosaugos komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė išvadose pažymėjusi, kad projektas neatitinka urbanistinio ir funkcinio integralumo principų, pažeidžia I-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio identitetą, funkcinį ir erdvinį autentiškumą bei nesilaiko darnaus vystymosi principų.

Vis dėlto naujai pristatytame detaliajame plane susirinkę diskusijos dalyviai esminių pokyčių nepastebėjo. Projekto rengėjai pabrėžė, kad atlikti tik nedideli koregavimai – pašalintas vienas planuotas užstatyti kampas ir atsisakyta vieno įvažiavimo.

Į tokius pakeitimus kritiškai reagavo paveldo ekspertė Jolita Kančienė.

„Ąžuolyno sporto komplekso ribos nėra keičiamos, todėl visai šiai teritorijai taikoma paveldo apsauga. Šie teniso kortai, kaip ir visas Žalgirio aikštynas, turėjo labai didelį kultūrinį ir politinį poveikį – čia vyko sporto kovos ir su Sovietų Sąjunga, stiprinusios mūsų tautinį sąmoningumą. Tai yra Žalgirio draugijos gimimo vieta. Ji taip pat patenka į UNESCO saugomą teritoriją, todėl rekomenduojama ją išlaikyti sporto paskirčiai“, – kalbėjo J. Kančienė.

Pasibaigus pirmajai pristatymo daliai architektas Linas Tuleikis pabrėžė, kad susitikimui skirtas laikas buvo per trumpas, todėl pristatymo rengėjai sulaukė kritikos ir dėl skubos.

Antroje susitikimo dalyje projektinius pasiūlymus pristatė konkurso nugalėtojai – vilniečių architektūros studija „Arches“.

Tačiau susirinkusieji suabejojo ir paties pristatymo kokybe.

Pristatyme pateikti techniniai brėžiniai, želdynų sprendimai, projekto koncepcija. Projekte numatyta plastinės chirurgijos klinikos plėtra, viešbutis, įvairios paslaugų erdvės ir prabangūs butai. Pasak projekto rengėjų, apie 8 procentus patalpų būtų skirta sporto paskirčiai.

Taip pat numatyta įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su 173 vietomis. Vidiniame kieme planuojami želdiniai ir reljefo pokyčiai, tačiau dabartiniai teniso kortai būtų visiškai sunaikinti. Vystytojai teigia, kad pastatų kieme ketinama įrengti simbolinį atminimo ženklą teniso aikštynui.

Po pristatymų vykusioje diskusijoje architektų ir visuomenės atstovų kritika buvo nukreipta į kelis pagrindinius aspektus.

Kritikuota pati projekto koncepcija – teritorijoje plėtoti plastinės chirurgijos paslaugų infrastruktūrą ir prabangius apartamentus, teigiama, kad taip ši vieta taps privačia, nebeprieinama visuomenei.

Tačiau dar daugiau kritikos sulaukė planai visiškai panaikinti teniso kortus ir atsisakyti šios teritorijos sporto paskirties. Architekto Roberto Čerškaus teigimu, tarpukariu, 1929 metais vokiečių architekto Georgo Demlerio projektuoti kortai yra ne tik sporto infrastruktūra, bet ir svarbi istorinė Ąžuolyno sporto komplekso dalis.

Praėjusiais metais projekto vystytojai apie teritoriją buvo pateikę ir klaidinančios informacijos. Pavyzdžiui, teigta, kad teniso kortai yra sovietmečio laikotarpio. Vėliau tai paneigta paviešinus archyvinę medžiagą, atskleidusią tarpukarinę šių kortų kilmę. Tokia komunikacija dar labiau paskatino kritiką projekto vystytojams.

Archyviniai dokumentai taip pat atskleidė pirminę kortų vietą. Šiuo metu Sporto g. 3 teritorijoje yra išlikusi tik dalis originalių kortų. Sovietmečiu dalis jų, palei Dariaus ir Girėno stadiono teritoriją, buvo užstatyta, o 2019 m. toje vietoje pastatyta tų pačių vystytojų klinika. Būtent šios klinikos plėtrai planuojama panaudoti ir dabartinius kortus.

Primename, kad 2024 m. spalį „Kas vyksta Kaune“ pranešė, jog vietoje adresu Sporto g. 3 esančių teniso kortų planuojama statyti paslaugų paskirties pastatą su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis.

Šios statybos sukėlė didelį triukšmą visuomenėje – joms nepritarė asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“, dalis architektų bendruomenės – Kauno regioninės architektūros tarybos architektai, išnagrinėję projektą, turėjo nemažai pastabų ir konstatavo, jog toks projektas neatitinka viešojo intereso.

Pastabų turėjo ir Kultūros paveldo departamentas bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) – pastaroji institucija kreipėsi į teismą, nustačiusi, jog Savivaldybės patvirtintas detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir kelia tiesioginę grėsmę kultūros paveldo objektui – Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso daliai.

Prieš projekto atsiradimą kovojęs architektas Audrys Karalius praėjusiais metais mirė.

Vis dėlto, VTPSI su statytoju vėliau pasirašė taikos sutartį, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos aktu patikslintas saugomo objekto vertingąsias savybes.

Tačiau, pagal pasirašytą taikos sutartį, vystytojai įsipareigojo pašalinti VTPSI nustatytus teisės aktų pažeidimus, parengti teritorijų planavimo dokumento korektūrą ir naują statybos projekto laidą. VTPSI taip pat įpareigojo vystytojus apie šią korektūrą informuoti visuomenę ne supaprastinta, o bendrąja tvarka – užtikrinant skaidrumą ir atvirumą. Pasirašyta taikos sutartis uždegė žalią šviesą statyboms, kurios buvo pradėtos dar iki VTPSI kreipimosi į teismą.

Bendrovė UAB „Sporto 3“ vietoje teniso kortų planuoja statyti paslaugų paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog suplanuota 18 butų, jie bus 2 ir daugiau kambarių dydžio. Taip pat suplanuota ir 10 numerių viešbučio tipo pastatams.

Plane nurodoma, jog šiuo metu sklype yra įrengtos 125 stovėjimo vietos. Įrengus požeminę stovėjimo aikštelę, sklype bus 177 stovėjimo vietos.Pats sklypas priklauso valstybei – jį patikėjimo teise nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Dėl pasikeitusių teisės aktų nuo šių metų pradžios patikėjimo teise sklypą valdo Kauno miesto savivaldybė.