Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs siūlymą leisti rašyti moterų pavardes su galūne -a, sprendimo nepriėmė. Po aistringų diskusijų šio klausimo svarstyme nutarta padaryti pertrauką.
Šios idėjos autorė Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė mano, kad pavardė yra privataus gyvenimo klausimas, žmogaus pasirinkimas, o ne viešo gyvenimo reikalas.
Pristatydama Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, ji tvirtino, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė rinktis.
„Tai būtų dar vienas pasirinkimas, jis nebus privalomas. Jeigu tai neprieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai, tai daugiau kažkokių papildomų ribojimų neturėtų būti. Aš į tai žiūriu kaip į asmens privataus gyvenimo klausimą. Žmonės nesupranta, kodėl jie negali turėti tokios galimybės? Tarkime, jeigu pavardė yra Aušra, tuomet moteris galėtų būti ne Aušrė ar Aušrienė, o Aušra, analogiškai ne Stundžė ar Stundžienė, o Stundžia“, – komiteto posėdyje sakė I. Pakarklytė.
Seimo komiteto nariai daugiausia diskutavo apie tai, ar pavardė yra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas ar tai visgi asmens tapatybės klausimas.
„Leiskime žmonėms vadintis taip, kaip jie nori, kaip jiems atrodo. Nebandykime reguliuoti to, ko negalima sureguliuoti“, – kvietė Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Parlamentaras stebėjosi, kodėl, pvz. moteris gali būti Aleknienė, Aleknė, kas jam skamba keistai, bet Alekna – negali.
Seimo narys „laisvietis“ Marius Matijošaitis atkreipė dėmesį į problemas dėl pavardės, nepatogumus, su kuriais kartais tenka susidurti į užsienį vykstančioms šeimoms. Jo nuomone, susikurti tokių trikdžių būtų netikslinga.
Su kalba siūlė elgtis atsargiai ir išgirsti profesionalus
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violetos Meiliūnaitės, kalbos komisija nuosekliai laikosi pozicijos, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis.
„Įstatymas neturėtų pavirsti gramatikos taisyklių išimčių sąrašu“, – komiteto posėdyje sakė V. Meiliūnaitė.
Nekurti begalybės išimčių taip pat ragino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
„Natūralu, kad tų išimčių atsiradimas generuoja naujų išimčių atsiradimą“, – mano ji.
Seimo narys demokratas Algirdas Stončaitis siūlė diskutuoti apie pavardžių rašymo įvairius aspektus.
„Reikia stengtis kalbą išlaikyti, nes tai yra nacionalinis turtas. Nesutinku, kad valstybė neturi kištis ir neturi reguliuoti. Tačiau laikai keičiasi, kažkada galūnė su raide – ė buvo nepriimtina. Diskutuoti galime ir turime. Manau, kad negirdėti specialistų būtų neteisinga“, – sakė jis.
Tuo metu kategoriškai prieš galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a pasisakė Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis, įžvelgdamas tame „kalbinį nihilizmą“.
„Jeigu sakome, kad neklausykime profesionalų, tai neklausykime ir kitų sričių profesionalų“, – ironizavo jis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar ketina sugrįžti prie Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės iniciatyvos. Projektą taip pat svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Projektą pateikimo stadijoje palaikė 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19.
Savo vertinimą šiuo klausimu dar pernai yra pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jos išvada dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų „yra neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių“.
Priėmus siūlomas pataisas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“.
Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.
