Nesigiriu, bet per savo ilgus žurnalistinio darbo metus teko matyti tiek visko daug, kad nelabai kas mane galėtų ir nustebinti. Bet tai, ką prieš kelias dienas išvydau miesto centre, buvo tikrai, kad nematyta. Bet apie viską nuo pradžios.
Keturkojai jau nestebina
Jau ne pirmus metus mūsuose smarkiai į gerą pusę pasikeitė visuomenės požiūris į augintinių pasirodymus viešose vietose.
Jau niekas nesistebi išvydę vedžiojamus keturkojus Laisvės alėjoje ar net ir visuomeniniame transporte. Aišku, laikantis tam tikrų taisyklių.
Juos mielai jau priima ne viena Laisvės alėjos ar senamiesčio kavinė. Net „Akropolis“ neseniai paskelbė, kad jie yra draugiški keturkojams.
Tačiau šie, kartu su šeimininkais išėję pasivaikščioti, augintiniai dažniausia būna įvairių veislių, didesni ar mažesni amsiukai.
Netiki savo akimis
Tačiau viešoje vietoje išvysti namisėdas katinėlius retas reiškinys. Tiesa, yra tekę keletą kartų Laisvės alėjoje matyti, kai praeiviai juos nešasi saugiai laikydami rankose ar užsikišę užantin…
Kauniečiai galbūt mena ir vyriškį, kuris miesto centre katinėlį vežiojosi dviračiu specialiame krepšyje, tačiau dabar jis kažkur dingo.
Jaunos kauniečių poros Simo ir Liepos Simon pasirodymas viešoje vietoje su savo 11 mėnesių abisinų veislės katinu Zorro būna kiek kitoks.
Tai, kas vyksta Laisvės alėjoje, kai jie trise išeina pasivaikščioti reikia pamatyti savo akimis.
Dauguma žmonių būna tiesiog švelniame šoke, žiūri ir netiki savo akimis…
Tačiau, bene labiausiai, visus stebina, kai būna mažiau žmonių ir šeimininkai Zorro paleidžia nuo pavadėlio. Tada jis lyg niekur nieko tipena greta, net nebandymas bėgti ir kažkur slėptis.
Draugiški net ir šunys
Išvydę tipenantį, iškelta uodega katinėlį dauguma praeivių palydi šypsena, ima fotografuoti, klausia ar galima paglostyti.
Ypač daug džiaugsmo tai suteikia mažiesiems. Net „amžini“ kačių „priešai“ – šunys – ir tie ne vieną kartą pribėgę artyn ima vizginti uodegą, kartais net… ir laižyti Zorro.
„Aišku, stengiamės jį vedžiotis su pavadėliu, tačiau norisi ir jam kartais pasijusti laisvu“, – pasakojo Simon.
Zorro taip pat labai mėgsta pasivaikščiojimų metu įsitaisyti ant Liepos ar Simo pečių ir smalsiai stebėti aplinką.
„Tai bene seniausia žinoma žmonijos istorijoje naminių kačių veislė. Ne be reikalo jas ypač mėgo senovės Egipto faraonai“, – sakė abisinų veislės katino šeimininkai.
Nudžiugino kavinės baristę
Po pažinties ir fotosesijos Laisvės alėjoje nusprendėme susėsti tolimesniam pokalbiui I. Kanto ir J. Gruodžio gatvių kampe esančioje populiarioje kavinėje „Kavalierius“.
Ją pasirinkome dar ir todėl, kad šios kavinės savininkai ypač draugiškai priima lankytojus su keturkojais.
Padėka už ištikimybę – kavinės „Kavalierius“ baristų bučiniai ant stiklo (foto)
Paklausus baristės, ar atsiveda kas nors be šuniukų ir katukų, ši ilgai negalvodama atsakė, kad to dar nėra buvę. Išvydusi Zorro ji ėmė šypsotis bei atsiklaususi ėmė katinėlį glostyti.
„Oi, kaip smagu, koks jis mielas…“ – džiūgavo mergina. Išvydę netikėtą keturkojį svečią ėmė stebėti bei šypsotis ir tuo metu kavinėje esantys lankytojai. Netoliese sėdintys keli užsieniečiai kelis kartus net iškėlę aukštyn rodė nykštį.
Pratęsiant pažintį, šiek tiek pasisukiojęs ant stalo, Zorro paleistas ant grindų lyg niekur nieko nubidzeno už baro ir ėmė glaustytis prie baristo vaikino kojų.
Turėjo mažytę problemėlę
Vaizdo turinio kūrėjas Simas ir tatuiruočių specialistė Liepa sumainė aukso žiedus prieš pusmetį.
„Tai mūsų pirmagimis, tačiau manome tikrai, kad ne paskutinis…“ – sutartinai nusišypsojo simpatiška pora. (Tikriausiai jie turėjo galvoje ne keturkojį šeimos narį? – M. P.)
Susipažinę bei po draugystės nusprendę tuoktis Liepa su Simu užsiminė, kad šeimoje norėtų turėti kokį nors augintinį. Simas pradžioje šiek tiek prieštaravo, tačiau galiausiai sutiko.
Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta įsigyti abisinų veislės katę. Radus internete veisėją bei pas ją nuvykus paaiškėjo, kad iš paskutinės nemažos vados, kur buvo tik patelės, likęs tik šis keturių mėnesių amžiaus katinėlis.
Žmonės tikriausiai jo nenorėjo, nes buvo šiek tiek mažesnė viena akis.
„Ir mano viena kairė akis šiek tiek mažesnė, tai mane pakerėjo, tad nedvejodami jį ir pasirinkome“, – šypsojosi Simas, pridūręs, kad Zorro akytė netrukus pasveiko.
Katinėlis nustebino jau pačiomis pirmomis pažinties minutėmis. Dar kalbantis su veisėja jis lyg niekur nieko įsitaisė ant Liepos kelių ir pradėjo meiliai murkti.
Jūra visiškai neišgąsdino
Naujasis šeimos narys nustebino jau pačią pirmą dieną. Pora išvažiavo į planuotą kelionę prie jūros. Kartu pasiėmė ir jį. Ir tada paaiškėjo, kad jis visai nebijo vandens. Kas visiškai nebūdinga katėms.
Atkulniavę prie jūros Liepa su Simu apytuščiame paplūdimyje paleido Zorro nuo pavadėlio. Su šiokiu tokiu nerimu, ar jis nepabėgs.
„Tačiau jis ne tik niekur nebėgo, neišsigando vandens platybės, nors matė tai pirmą kartą, bet kaip koks mažas vaikas pradėjo lakstyti pirmyn atgal, vaikytis bangas…“ – šypsodamasi prisimena Liepa.
Išmoko keletą komandų
Pasidomėję apie kačių dresūrą Simas su Liepa per gana trumpą laiką išmokė Zorro sėsti pagal komandą, padaryti „žaibą“ ir duoti „penkis“. Taip pat atbėgti jį pašaukus vardu.
Išeidami į lauką sutuoktiniai Zorrui ant kaklo visada prisega specialų GPS siųstuvą, jei kartais jis kur nors nuklystų ir būtų galima nesunkiai rasti mobiliojo telefono pagalba. Tačiau kol kas to nėra nutikę.
„Šis siųstuvas atlieka ir dar vieną paskirtį. Jis yra net kaip madingas dabar jaunimo tarpe aksesuaras“, – pridūrė Simas.
Drąsiai šoko į vandenį
Dar vienas didžiulis netikėtumas buvo per Velykas nuvažiavus į Liepos tėviškę bei nuėjus prie sodyboje esančio tvenkinio.
Kartu su jais buvo ir Liepos sesė su šuniuku, kuris mėgo maudytis bei šokinėti į tvenkinį nuo lieptelio.
Tądien buvo šilta pavasario diena. Jau žinodami, kad jis niekur nepabėgs nuėmė Zorrui nuo kaklo pavadėlį ir paleido lakstytis. Šiek tiek padūkęs su katinėliu Liepos sesės amsiukas įsibėgėjo ir nuo lieptelio šoko į vandenį. Tai jis mėgo daryti ir anksčiau.
Išvydęs tai, visų didžiulei nuostabai, netrukus Zorro irgi įsibėgėjo ir lyg niekur nieko nuo lieptelio pūkštelėjo pas plaukiojantį šuniuką.
„Buvome apšalę, negalėjome patikėti savo akimis…“ – juokėsi prisiminęs šį nuotykį Simas, šiek tiek apgailestaudamas, kad nespėjo to šuolio užfiksuoti mobiliuoju telefonu.
Kiek vėliau pavyko tik nufilmuoti kaip Zorro jau plaukioja tvenkinyje. Šiuo video vaizdeliu jis pasidalino internetinėje platformoje „TikTok“. Ten galima išvysti ir daugiau katinėlio nuotykių „Liepa Simon“ puslapyje.
„Vėliau internete ilgai ieškojau panašių vaizdų, kad kačiukai patys šoktų į vandenį, tačiau rasti taip ir nepavyko, – šypsojosi vaikinas.
Miega kartu su šeimininkais
Jaunuoliai ne kartą jį po darbų pasiima ir į mėgiamą senamiestyje kavinę. Ten paleistas nuo pavadėlio Zorro jaučiasi kaip namuose, akimirksniu tampa kavinės įžymybe.
„Jis ne tik visus linksmina, bet ir yra geras būdas susipažinti su kitais“, – sakė pora. Yra buvęs net atvejis, kai Liepa su Simu po kurio laiko pasigedę jo rado patogiai sau įsitaisiusį ant baristės pečių.
Įsigiję augintinį pora pradžioje bandė mokyti miegoti specialioje lovytėje, tačiau katinėlis jos nepripažino ir miega kartu su jais.
„Aišku, šiek tiek trikdo miegą jo naktiniai šėliojimai, kas yra būdinga katėms, tačiau dėl to nepykstame“, – atsisveikinant sakė nuostabaus katinėlio augintojai.
Nustebino net kačių specialistę
Garsi felinologė Jurgita Gustaitienė teigė, kad katės sunkiai pasiduoda dresūrai. Tačiau būna kačių, kurios labai smalsios, stebi šeimininkus ir atkartoja tai, ką jie daro. Aišku, ne visos.
„Aš jas prilyginčiau net dirbtinam intelektui, jos stebina mus ir mokosi tiek, kiek pačios to nori“, – sakė J. Gustaitienė.
Sužinojusi istoriją, kad Simon augintinis Zorro pats įšoko į tvenkinį, šiek tiek nustebo.
„Ne kiekvieną šunį, jei jis to nenori priversi tai daryti, o jei tai daro katinėlis, tai išties labai retas reiškinys“, – sakė Jurgita.
Kačių specialistė vis dėlto turi ir vieną pastabą. Paleisti viešoje vietoje nuo pavadėlio tokį augintinį reikėtų labai atsargiai.
„Niekad nesi tikras, ar kartais neatbėgs koks šunelis ir jo neišgąsdins. Tada jis sprukdamas gali įsliuogti į medį, iš kurio vėliau sunkiai išprašysi“, – patarė J. Gustaitienė.
