Reaguodamas į Nemuno slėnyje privačiuose sklypuose vykstančius žemės planiravimo darbus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir inicijuoti teisės aktų papildymus, kurie užtikrintų kraštovaizdžio požiūriu ypač vertingų teritorijų apsaugą ir ribotų savininkų savivalę.
Opius Kauno rajonui aplinkosaugos klausimus meras aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, kuris penktadienį lankėsi LSMU Laukinių gyvūnų globos centre, Naujuosiuose Muniškiuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Meras pabrėžė, kad visuomenę šokiruojantys vaizdingo reljefo kasinėjimo atvejai Kauno rajone kartojasi, o savivaldybė neturi pakankamai teisinių įrankių tokioms situacijoms suvaldyti.
„Sklypų reljefo pertvarkymo ir keitimo reguliavimas viršija Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės nustatyti subjektų, atsakingų už kraštovaizdžio bei jo elementų apsaugą, priežiūrą ir kontrolę“, – teigiama kreipimesi į ministeriją.
Ypač didelį visuomenės rezonansą sukėlė žemės planiravimo darbai ties Pyplių piliakalniu (Ringaudų sen.) ir Sklandytojų kalvos papėdėje, Šilelio kaime (Raudondvario sen.). Minėti objektai patenka tarp įspūdingiausių regiono regyklų.
Vietos gyventojams kilo įtarimų, kad užliejamose teritorijose stumdydami gruntą, savininkai galimai siekia pakelti sklypų altitudę ir ateityje puoselėja lūkesčius vykdyti statybas. Sklypų savininkai tvirtina įstatymų nepažeidę.
Tyrimą dėl galimų pažeidimų vykdant žemės planiravimo darbus Šilelio kaime atlieka Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kitos atsakingos institucijos. Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo inicijavo ir Kauno apygardos prokuratūra.
Susidariusią situaciją Kauno rajono savivaldybės vadovai trečiadienį aptarė su Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininku Česlovu Meržvinsku ir Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Vytautu Januška.
Aplinkosaugininkai informavo, kad jau apžiūrėjo vietovę ir pradėjo teisinį vertinimą. „Mes vertiname tik tai, kas mums suteikta vertinti įstatymais, o savininkai gali daryti tai, ko įstatymai jiems nedraudžia“, – aiškino Č. Meržvinskas.
Ar sklypas naudojamas pagal paskirtį, galėtų atsakyti žemės naudojimą kontroliuojančios NŽT atstovai, miško naudojimą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis pastebėjo, kad minima Nemuno slėnio teritorija pažymėta Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, kurį sudarė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentu.
„Tokių teritorijų teisinė apsauga turėtų būti valstybės strategijoje“, – įsitikinęs M. Kruopis. Kitas būdas užkirsti kelią galimiems pažeidimams – glaudesnis atsakingų institucijų bendradarbiavimas.
