Visoje Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai tvyrant stingdančiam šalčiui 42-ejų metų vyras iš stotelės Kaune, Chemijos gatvėje, pagrobė 9-erių metų mergaitę. Policijos pareigūnai sėkmingai surado mergaitę ir sulaikė įtariamą pagrobėją, bet atsisakė atskleisti jo tapatybę bei paviešinti atvaizdą.
Kauno miesto apylinkės teismas leido suimti įtariamąjį 3 mėnesiams, bus tiriama ir vyro psichinė būklė, bet teismo posėdyje įtariamas pagrobėjas dalyvavo nuotoliu, jo nebuvo galima kokybiškai nufotografuoti ar nufilmuoti.
Portalas tv3.lt atskleidė, kad įtariamasis yra 1981 metais gimęs Gediminas Filipavičius, Kaune valdantis autoservisų verslą „Šiaurės garažas“, kuris įsikūręs Speigo gatvėje.
Šiame garažų masyve G. Filipavičiui taip pat priklausė ir septyni garažai, kuriuos jis pernai spalį padovanojo Gintautui Kastyčiui Filipavičiui, gimusiam 1943 metais. Prokuratūros teigimu, įtariamajam nuosavybės teise priklauso ir du garažai Technikos gatvėje, kur buvo rasta pagrobta mergaitė bei pats pagrobėjas.
Pagrobimu įtariamas vyras, be kita ko, ieškojo ryšių su mamomis, auginančiomis autizmo spektro raidos sutrikimą turinčius vaikus, bei gyrėsi galintis juos išgydyti, nors autizmas nėra liga. Vyras turėjo sąlygų – norėjo, kad tėvai „gydymo metu“ nebūtų šalia, bet mamos atpažino, kad tai apsimetėlis.
Bet prokurorai ir policija nei patvirtino, nei paneigė įtariamojo tapatybės. Kodėl taip yra? Paprastai įtariamieji nėra taip slepiami, jie atvirai atvedami į teismo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo.
Tyrėjai turi rasti tikrąjį pagrobimo motyvą
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigia, kad prokurorai turi tam priežasčių. Pasak advokato, dabar prokurorai ir tyrėjai sieks išsiaiškinti tikrąjį mergaitės pagrobimo motyvą, nes po pagrobimu paprastai slepiasi kiti siekiai – galbūt norėta nužudyti, galbūt seksualiai priekabiauti, galbūt parduoti asmenį arba prievartauti turtą, o gal tai įtariamojo psichinės ligos pasekmė. Kai kurie iš šių tikslų potencialiai gali būti susiję su kitais asmenimis, tuomet reikia juos iki smulkmenų išsiaiškinti.
„Po šiuo nusikaltimu – vaiko pagrobimu – gali slypėti labai daug kitų nusikaltimų. Jeigu garsiai būtų ištransliuota vieša pozicija, tai būtų galimybė kitiems paslėpti tam tikrus nusikaltimo pėdsakus arba būtų neišaiškintas tikrasis užsakymas. Šiaip paprastai žmogus grobiamas ne tam, kad jį pagrobtų, po tuo slypi daug kitų nusikalstamų veikų. Tai gali būti ir planai nužudyti, ir galimas seksualinis priekabiavimas, ir prekyba žmonėmis, ir išnaudojimas, galbūt šeimos dramos ir kerštas, gali būti ir psichinė liga. Ištransliuoti vieną iš versijų, kol dar nesurinkti ir neįvertinti įrodymai, yra pakankamai pavojinga“, – pasakojo M. Kukaitis.
„Reikia surinkti tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, gali būti perkeltinės žinutės, konspiraciniai dalykai. Pavyzdžiui, jeigu tai buvo prekyba žmonėmis, tai niekas nekalba tiesiogiai, kad man reikia pagrobti 9-10 metų vaiką, mergaitę, nuvežti į Braziliją ar Jungtines Valstijas. Šiuo atveju nusikaltimas galbūt buvo įvykdytas pasiruošusio asmens ir visos garsiai ištransliuotos versijos leistų kitiems pasislėpti, paslėpti pėdsakus, sunaikinti įrodymus, sukurti daugybę versijų, kurios gali suklaidinti tyrimą.
Prokurorų darbas dabar išgryninti tikruosius motyvus. Nuo tikrojo motyvo priklausys inkriminavimas, kokią veiką žmogus ruošėsi padaryti: ar ruošėsi nužudyti, ar ruošėsi seksualiai priekabiauti, ar ruošėsi parduoti kaip žmogų, ar organams? O gal paėmęs vaiką ketino prievartauti turtą? Gali būti ryšių, kurie, naikinant pėdsakus, gali būti nuslėpti. Tas žmogus, kuris tai rengėsi padaryti, gali sukurti įvairiausių klaidinančių versijų, gali prikurti dalykų, kad apkaltintų kitus, todėl išviešinimas pradinėje stadijoje gali pakenkti“, – aiškino Advokatų tarybos pirmininkas.
Daugiau šia tema
Pasak pašnekovo, šiuo atveju pats svarbiausias dalykas yra apsaugoti nukentėjusią mergaitę, nes vaikas sugrįš į mokyklą, į savo aplinką ir susidurs su draugais ar kaimynais, kurie būna smalsūs. Todėl iš esmės visuomenė gali nė nesužinoti tikrojo nusikaltimo motyvo ar mergaitės sužalojimų, jei jų ir būta, nes įstatymai saugo nukentėjusiuosius, o ypač vaikus.
Būtent mergaitės apsauga yra argumentuojamas ir prašymas ištrinti mergaitės nuotraukas naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, nes atvaizdo viešinimas buvo prasmingas ieškant vaiko, bet suradus mergaitę, atvaizdo naudojimas netenka prasmės ir netgi kenkia.
Gali kreiptis į visuomenę
Policija iki šiol neskelbė įtariamojo vardo ir pavardės bei atvaizdo, bet policijos generalinis komisaras Renatas Požėla užsiminė, kad gali būti kreipiamasi į visuomenę bandant išsiaiškinti, ar kas nors yra nukentėjęs nuo šio asmens.
„Neatmetu, kad gali būti ir šio ikiteisminio tyrimo dalykas, matyt, gali būti ir kreipimosi į visuomenę su prašymais pasisakyti, jeigu kažkam kažkas yra kažkada nutikę. Tas klausimas irgi yra atvertas ir lauksime informacijos žmonių“, – spaudos konferencijoje Vidaus reikalų ministerijoje trečiadienį sakė komisaras.
Kodėl tai nepadaryta iki šiol?
„Norint kreiptis į visuomenę reikia pačiai policijai žinoti, koks tai buvo nusikaltimas – seksualinis ar koks nors kitoks. Daug priklauso ir nuo to, ar žmogus, kuris padarė nusikaltimą, klaidina tyrėjus, ar kalba, bendradarbiauja, ką jo visa aplinka rodo, koks buvo ryžtas. Nes jeigu dabar teismas galės nuteisti tik dėl grobimo, o žmogus kėsinosi nužudyti, tai ne tos bausmės jis nusipelno. Bet jei jis ketino parduoti, tai reiškia, yra tinklas, organizuotas nusikalstamumas, kuris turėjo pateikti užsakymą. Todėl būkime kantrūs, išlaukime“, – sakė M. Kukaitis.
Iki šiol G. Filipavičius nebuvo teistas, bet buvo baustas administracine tvarka. Kauno apylinkės teismas nurodė, kad šiuo metu nagrinėjama su asmeniu susijusi byla dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
