Perskaičiusi, kokias užduotis kelia LR administracinės naštos mažinimo įstatymas savivaldybėms ir pasidomėjus, kaip šis procesas vyksta praktiškai, kažkodėl į galvą ateina sena pasaka apie tai, kaip ponas suko „dienos ilginimo mašinos” rankeną. Ir tikėjo, kad ilgesnę dieną dirbdami, baudžiauninkai jam daugiau turtų sukraus. Tiesa, ilgesnė diena buvo pačiam ponui, niekada iki tol savęs nevarginusio sunkiu darbu…
Taigi, grįžtame į realybę. Įstatymas numato, kad apie administracinių priemonių įgyvendinimą savivaldybėms privalu viešai internete skelbti informaciją (ataskaitas), ją atnaujinant ne rečiau kaip kas pusmetį. Kiekvienų metų sausio 25-ąją bei liepos 25-ąją mokesčių mokėtojams, žinoma, ir nemokėtojams, turi būti paviešinti savivaldybės interneto svetainėje įvertinti bei apibendrinti minimos naštos mažinimo priemonių vykdymo rezultatai.
Priemonės numatytos Kauno miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane…
…aprėpiančiame 2022-2024 metų laikotarpį. Pateikti planus bei ataskaitas apie jų vykdymą (kaip mažina administracinę naštą) savivaldybės padalinių vadovus dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytu įsakymu įpareigojo tuometinis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Kaip vėliau paaiškėjo, įtariamas asmeniškai padėjęs verslo atstovams mažinti jų „finansinę naštą” ir gautais kyšiais (galimai?) pildęs savo namų ūkyje stiklainius.
Beje, ateinančios savaitės pirmadienį 13 val. jis galės pasijusti tikra žvaigžde nuo žurnalistų dėmesio, kurio, dirbdamas savivaldybėje, vengė kaip maro. Nes būtent pirmadienio popietę turėtų prasidėti kaltinamojo/teisiamojo, dar taip neseniai sutartinai su miesto meru dirbusio „Vieningo Kauno” atstovo V. Šiliausko baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme…
Daugiau šia tema
Reikia pripažinti, kad šiaip tai Kauno savivaldybėje laikomasi įstatymų. Tai, beje, deklaruojama daugelyje savivaldybės dokumentų (tiek viešo, tiek neviešo naudojimo). Viešojoje erdvėje yra ne tik informacija apie administracinės naštos mažinimą, bet ir vidaus audito ataskaita apie tai. Laikotarpis, į kurį gilinosi auditoriai iš Centralizuoto vidaus audito skyriaus, – 2022 metų antrasis pusmetis. Tikrinti buvo keli savivaldybės administracijos skyriai. Ataskaita paskelbta šių metų vasarį.
Per 2022-uosius administracinės naštos mažinimo priemonių vykdymui iš savivaldybės biudžeto panaudota 247,9 tūkst. eurų (tikrintojų nuomone, „racionaliai ir pagal paskirtį”). Auditoriaus išvadoje skelbiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje planuojamos ir vykdomos priemonės, atskaitomybės informacija apie tai teikiama, vidaus kontrolė šioje srityje gera.
„Tačiau vidiniams naudotojams delsiant naudoti įdiegtas sistemas, atsiranda rizika nepasiekti administracinės naštos mažinimo tikslų bei neužtikrinti racionalaus administracinės naštos mažinimo priemonių įgyvendinimui, diegiant informacines sistemas, skirtų lėšų panaudojimo”. …Varge, vargeli, vien tai parašyti, sutikit, baisi – našta, tad pagal tarnybos funkcijas visiems savivaldybėje turintiems rašyti planus, ataskaitas ir kitokius „sunkiai apčiuopiamus” dalykus, kuriuos, kažin, kas iki galo perskaito, – nuoširdi portalo „Kas vyksta Kaune” užuojauta.
Kas iš viso to mažinimo?
Pažymėtina, jog pirmoji iš visų auditorių vertintų informacinių sistemų Kauno miesto savivaldybės buvo įdiegta dar 2021 m. rugsėjo 2-ąją. Tai – leidimų važiuoti Kauno gatvėmis didžiagabartinėms ir/ar sunkiasvorėms transporto priemonėms sistema. Bet, kaip paaiškėjo iš šiemet paskelbtų vidinio audito išvadų, šių leidimų išdavimo internetu efektyvumo rezultatai nėra žinomi, nes Miesto tvarkymo skyrius nenaudoja sistemos.
Dar smagiau, kad kitais atvejais audito metu nebuvo galimybės įvertinti faktinį administracinės naštos sumažėjimą, nes… pernai vertinimo rodiklis nebuvo nustatytas. Tačiau vidinio audito ataskaitos autoriai tiki, kad toks rodiklis ateityje bus naudojamas ir „administracinės naštos mažinimo priemonės įgyvendinimo poveikio efektyvumo monitoringui”.
Čia kaip su laimės indeksu
Kai prieš keletą metų pirmą kartą vieną dieną po Laisvės alėją bėgiojo jauni vaikinukai ir merginos, šūkčiodami „laimės diena, laimės diena” ir dalindami praeiviams balionėlius, sunku buvo nujausti, kad po truputį „tauta” pratinama prie laimės indekso pamatavimo. Tarkim, jei kas šypsosi, balionėlį dovanų gavęs, tas laimingas, o jei paleidžia iš rankų ir nepakartoja „laimės diena”, tas – rūkšna, bėdžius?
Bet, pasirodo, prirašius daug programų, panaudojus nemažai projektinių lėšų, galima žmones įtikinti tuo, kad viena diena metuose – tikrai visiems laiminga. O kaip likusios, – visos nelaimingos?
O kol kas, kalbant apie kai kurias įvairiais reikšmingais dokumentais apipintos naštos, dėl kurios Seimas net įstatymą yra priėmęs, mažinimo priemones, Kauno savivaldybės administracijos veiklos tikrintojams teko pripažinti, jog nėra galimybės vertinti, ar įgyvendinta tam tikra priemonė sumažins tą naštą fiziniams ir/ar juridiniams asmenims.
Tie „fiziniai” – tai mes, Kauno miesto gyventojai. Tik kažin, ar kam nors iš savivaldybės interesantų pastaraisiais metais pasijautė administracinės naštos mažėjimas, nors kai ką galime susitvarkyti internetu. Deja, ne viską.
Tačiau ir be „matavimų” jaučiame, kad pirmiausia sumažėjo „prieiga prie valdžios”. Net tarnybinių, tai reiškia, mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto pinigais valstybės tarnautojams apmokamų mobiliųjų telefonų, sąrašo savivaldybė neskelbia. Žurnalistams – irgi, matyt, kad šie pritrūktų kantrybės ieškoti, kas suteiks informaciją apie savo darbą tiesiogiai, be tarpininko iš šalies.
Bet mes vis tiek kažkaip susižinome ir išsiaiškiname ne mums vieniems aktualius klausimus. Kad ir daugiau laiko dėl savo profesinės pareigos sugaišdami, nei tarkim tada, kai Kauno meru buvo prof. Vilimas Čiurinska ar Vladas Katkevičius (jau išlydėti amžinojo poilsio). Arba kiti merai: Vidmantas Adomonis, Erikas Tamašauskas, Giedrius Donatas Ašmys, Arvydas Garbaravičius, Rimantas Mikaitis, nevengdavę tiesiogiai pabendrauti tiek su spaudos, tiek su radijo ar televizijos redakcijų darbuotojais. Ir neapsunkindami jų biurokratiniu reikalavimu iš anksto surašyti klausimus, o paskui laukti kelias dienas atsakymų, kuriuos anaiptol ne meras pateikia…
Ką čia beslėpti?
Kam labai svarbu (ne žurnalistams tai taikoma), tas ne tik prie Kauno miesto valdžios prieina, bet ir randa kam naudinga asmeniškai kokį solidų „prašymą” savivaldybėje įteikti, savo reikalus betvarkydamas (plačiau apie tai, tikėtina, bus atskleista per V. Šiliausko bylos nagrinėjimo procesą).
Sunku, žinoma, tvarkytis teoriškai, – savivaldybės skyriams ir mažinti administracinę naštą, ir procentus jos sumažėjimo nustatyti. Į šią „tematiką” pasigilinusių Centralizuoto vidaus audito skyriaus auditorių surašytame dokumente teigiama: „Administracinės naštos mažinimas, diegiant informacines sistemas, nepasiektas”. „Administracinės naštos mažinimas, naudojant informacines sistemas, švietimo srityje pasiektas ir nustatytas rodiklis viršytas”.
Panašūs rezultatai nustatyti ir Sporto, Miesto tvarkymo, Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių veiklose. Tačiau Investicijų ir projektų skyriui, kurį santykinai galima vadinti naujoku savivaldybės administracijoje, pernai nepavyko mažinti administracinę naštą, įgyvendinant projektą „Paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Kauno miesto savivaldybėje”. Gal šiemet pavyks?
