Dėl įvairių pažeidimų atleistas buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus kaltina buvusius ir kai kuriuos esamus policijos vadovus neteisėtu oponentų sekimu.
Jis prašo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
Buvęs pareigūnas prašo ištirti galimai neteisėtus buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo Andžejaus Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat biuro dabartinio viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo veiksmus.
Be kita ko, A. Martinkus kaltina A. Roginskį jam nurodžius melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.
Ekspareigūnas teigia, kad taip baigiantis tuometinio generalinio policijos komisaro Lino Pernavo penkerių metų kadencijai prasidėjo „visuomenei nematoma kova dėl generalinio komisaro posto“, o tokiais veiksmais siekta sukompromituoti dabartinį policijos vadovą Renatą Požėlą, tuomet vadovavusį Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Savo rašte A. Martinkus teigia, kad remdamasis jam pateiktu esą išgalvoto turinio tarnybiniu pranešimu, A. Roginskis nurodė „užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos pareigūnus: tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą (gelbėjimo stotyje buvo įdarbinęs savo sūnų), su juo bendraujantį tuometiniu LRV kancleriu dirbusį Algirdą Stončaitį (prieš tai buvusiu VRM kancleriu), tuometinį Kauno apskrities VPK viršininką Darių Žukauską, taip pat aukščiausio rango politikus – Seimo narį, vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių ir kitus“.
„(Esu – BNS) priverstas dėl to, kad su pačiu tokiomis priemonėmis piktnaudžiaujant susidorota ir daroma tai naudojant teisės aktuose reglamentuotas procedūras, naudojant mano paties surinktus duomenis ir informaciją, klaidinant institucijas ir net pačius teismus“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė A. Martinkus.
„Susiejant su A. Martinkaus atveju, tai akivaizdu, kad Lietuvos kriminalinė policija tiek aukštas pareigas einančių pareigūnų atžvilgiu rinkti informacijos pagal funkcijas negalėtų“, – pažymėjo buvusio pareigūno advokatas Edgaras Dereškevičius
Jo teigimu, „su jokiu politikavimu ir jokiu vienos ar kitos politinės jėgos sąsajų su šiuo klausimu, šiuo atveju absoliučiai nėra“.
Tačiau pats A. Martinkus konferencijos metu pažymėjo, jog Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai jau anksčiau siuntė raštus su šia informacija, taip pat patvirtino, jog pernai buvo susitikęs su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, kaip su „buvusiu policijos vadovu“.
„Kaip buvęs generalinis komisaras, pažiūrėjus, kad jis yra grynai toj komisijoj, manau, logiška nueiti pas tą žmogų, kuris gal net ir daugiau supranta tą dalyką ir paklausti, kodėl man neduodat atsakymo. Kai nuėjau, sako, nieko mes net nematę“, – kalbėjo A. Martinkus.
„Politikai mus domina tiktai tiek, kiek yra įmanoma šito atvejo nepolitizuoti, o atlikti objektyvų tyrimą“, – kalbėjo jo advokatas.
Savo ruožtu Policijos departamentas pareiškė, kad A. Martinkus iš pareigų atleistas dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, pažeidimų, dėl ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.
Departamentas taip pat nurodė, kad A. Martinkaus paviešinta informacija neatitinka tikrovės.
„A. Martinkaus (….) paskleista informacija neatitinka tikrovės“, – pažymima komentare.
Į tai sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog šiuo metu sunku vertinti situaciją.
„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai, manau, kad šiuo atveju neturėtume karšta galva pulti daryti kokių nors išvadų. Pirmiausia turime įvertinti, ar šie kaltinimai yra pagrįsti – atleidžiamo, kaip suprantu, pareigūno kaltinimai. Ar tai yra šmeižtas. Jeigu tai yra šmeižtas, manau, kad žmogus, kuris skleidžia šmeižtą, turėtų prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Jeigu šie kaltinimai yra teisingi, be jokios abejonės, tai yra rimti dalykai ir tokie dalykai Lietuvoje negali vykti. Taip kad atitinkamos išvados bus padarytos. Tačiau šiandien, štai dabar čia, atsakyti į klausimą, ar tai yra šmeižtas, aš dabar negaliu“, – pažymėjo jis.
Papildyta vasario 1 dieną 08.53 val.
Seimo pirmininkė mato pagrindą ikiteisminiam tyrimui
Dėl policijai mestų kaltinimų galbūt vykdžius neteisėtą kriminalinę žvalgybą Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako matanti pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, bet nepritaria atskiros laikinosios komisijos parlamente sudarymui.
„Iš tos informacijos, kurią ir aš pati gavau, ir kolegos frakcijų seniūnai gavo, ir kuri nuskambėjo viešai, matyt, čia tikrai yra erdvės ir poreikio ikiteisminiam tyrimui, kadangi kaltinimai mesti yra labai rimti“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo parlamento vadovė.
„Kalbant apie Seimo, manyčiau, reikia pirmiausia išnaudoti įrankius, kuriuos jau turime, turime ir specialią Kriminalinės žvalgybos komisiją, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Reikia dar rimtai pasverti, ar yra poreikis, ar yra ką tirti Seimui per laikinosios komisijos priemonę, kaip siūlo kai kurie opozicijos atstovai“, – sakė ji.
Seimo vadovė akcentavo, kad Seimo tyrimų komisijos turėtų įsijungti tik „kai yra tam tikras politinis aspektas vieno ar kito klausimo“.
„Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra prokuratūrai persiuntęs tą raštą, matyt, dabar laukiame reakcijos iš ten“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
