Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis plačiau skambant žinioms apie politikų įsigyjamus sklypus, portalas „Kas vyksta Kaune” pabandė pasinaudoti naujai žurnalistams suteikta teise gauti informaciją apie konkrečių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą (NT).
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje apie tokią teisę paskelbė LR Teisingumo ministerija, kai Seimo dauguma pritarė šios ministerijos parengtam Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo projektui. Juo buvo siūloma išplėsti subjektų, galinčių gauti išsamius Nekilnojamojo turto registro duomenis, ratą.
Numatyta, kad nuo šiol ir žurnalistams suteikta galimybė gauti aktualius ir archyvinius duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusių asmenų duomenis.
Tiesa, kaip parodė pirmieji bandymai, net ir duomenis teikiantis Registrų centras nebuvo pasiruošęs tokiems netikėtumams, su kuriais susidūrė visuomenę informuoti pasirengę žurnalistai, išmėginę pasinaudoti ta sistema.
Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio profilyje – beveik šimtas NT objektų Kauno mieste
Bandant peržiūrėti Kauno politikų – miesto tarybos valdančiosios frakcijos narių Matijošaičių nekilnojamojo turto registro įrašus, sistema pateikė tik pustrečio šimto pirmųjų įrašų. Registrų centro sistemos kūrėjai, atvėrę duomenis žurnalistams, tikriausiai nebuvo numatę, jog Lietuvoje gyvenantys asmenys gali turėti daugiau nei 250 nekilnojamojo turto vienetų (kaip rodo Kauno savivaldybės tarybos nario ir „Vičiūnų grupės” direktoriaus Š. Matijošaičio pavyzdys).
Iš ne visų duomenų, kurie pasiekiami žurnalistiniais tikslais, galima nustatyti, kad Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis yra ne tik aktyvus verslininkas, užimantis keliasdešimt pareigų (apie tai portalas „Kas vyksta Kaune” rašė anksčiau), bet ir stambus nekilnojamojo turto valdytojas. Vien Kauno mieste jis asmeniškai valdo daugiau nei 90 žemės sklypų, statinių, patalpų, butų bei kito turto. Nustatyti žurnalistams, kiek šis politikas turi įsigijęs turto visoje Lietuvoje kaip fizinis asmuo, šiuo metu nėra galimybės.
Daugiau šia tema
Primename, kad Š. Matijošaitis yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti narys. Šioje komisijoje priimami sprendimai gali būti reikšmingi jo įgyjamo bei valdomo turto vertei.
Minimo politiko brolis, taip pat Kauno savivaldybės tarybos narys, Dainius Matijošaitis nuosavybės teise valdo 20 nekilnojamojo turto vienetų. Jų tėvo, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vardu šiuo metu žiniasklaidai prieinamoje registrų sistemoje yra 27 nekilnojamojo turto įrašai. Verta paminėti, kad šie Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys apima tik fizinių asmenų valdomą turtą, tačiau su jais susijusių įmonių valdomi objektai čia nėra įtraukti.
Teisingumo ministerija nekilnojamojo turto registro duomenis žurnalistams atvėrė su tikslu, kad būtų užtikrintas viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamas įgyvendinimas. Tikint, jog taip bus sudarytos sąlygos prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo, tinkamo įvestų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ar neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimo. Žiniasklaidos atstovai tokius duomenis gauna Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Portalas „Kas vyksta Kaune” 2023-ųjų sausio 12 dieną apie Registrų centro sistemos trūkumus informavo šios įstaigos atstovą spaudai, tačiau ir po kelių savaičių techniniai niuansai nėra išspręsti.
Papildyta nauju Registrų centro komentaru
Apie situaciją komentuoja Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus:
„Informuojame, kad šiuo metu žiniasklaidos atstovams Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenys teikiami pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis, kurias pasirašius žurnalistams yra sukuriamos atskiros prieigos, kurių pagalba jie gali prisijungti prie minėto registro ir atlikti paiešką registre. Istoriškai šių registruotų vartotojų paieškos rezultatas buvo apribotas iki tam tikro atvaizduojamų rezultatų skaičiaus.
Nuo šių metų įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimams, kuriais buvo išplėstos ir žurnalistų galimybės atlikti paiešką registre, žurnalistų pagalba buvo identifikuota, kad techninės galimybės šiuo metu neleidžia atliepti visų žiniasklaidos atstovų poreikių. Dėl to, įmonės viduje buvo inicijuoti būtini pakeitimai, kuriuos įdiegus minėtų ribojimų neturėtų likti.”
