Matijošaičiai dėl naujo Šarūno šeimos projekto susipyko su kaimynais Vičiūnuose - Kas vyksta Kaune

Matijošaičiai dėl naujo Šarūno šeimos projekto susipyko su kaimynais Vičiūnuose

„Archas“, R. Tenio nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

Kol savivaldybė viešai džiaugiasi baigtais visuomeniniais projektais, įtakingi Kauno valdininkai savo vizijas pildo kiek tyliau. Prestižinėje Vičiūnų miesto dalyje, kur vyrauja mažaaukščiai nuosavi gyvenamieji namai, Šarūno ir Rasos Matijošaičių užsakymu suprojektuoti penki daugiabučiai, senbuvius jaudinantys labiau nei potencialius naujakurius. Tai gali būti tik urbanistinės pertvarkos pradžia, mat mero sūnui ir jo sutuoktinei priklauso daugybė žemės sklypų, per pastaruosius ketverius metus suformuotų Nemuno pakrantėje ir Vičiūnų vandenvietės pašonėje.

Pagal balandžio pabaigoje pirmą kartą paviešintus projektinius pasiūlymus, daugiabučius numatyta statyti buvusios apleistos irklavimo bazės vietoje adresu Taurakiemio g. 2C. Dokumentuose nurodomi tik projekto užsakovų – privačių asmenų Š. M. ir R. M. – inicialai. Registrų centro duomenys atskleidžia, kad 2004 m. suformuotas sklypas priklauso Kauno tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui ir jo sutuoktinei Rasai, šią žemę įsigijusiems 2020-ųjų lapkritį. 2021 m. birželio duomenimis, sklypo vidutinė rinkos vertė siekė kiek daugiau nei 250 tūkst. eurų.

Projektą parengė Kauno architektų studija „Archas“, projektavusi tokius visuomeninius objektus kaip ką tik atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas, greta dygstantis lengvosios atletikos maniežas, parengusi „Girstučio“ rūmų rekonstrukcijos, taip pat verslo centro „Magnum“ statybų projektą. „Archo“ architektai nuo 2005 m. nubraižė daugybę gyvenamųjų bei komercinės paskirties statinių visoje Kauno apskrityje ir už savo nuopelnus miestui šiemet buvo apdovanoti Santakos garbės ženklais.

R. ir Š. Matijošaičiams priklausantys sklypai Nemuno krante į rytus nuo Taurakiemio gatvės / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Verta paminėti, Š. Matijošaitis su žmona yra praktiškai Vičiūnų nekilnojamojo turto magnatai, šioje pušynų apsuptoje miesto dalyje turintys daugiau žemės, nei vidutinis pilietis galėtų pasvajoti. Sutuoktiniams priklauso ir sklypas prie Taurakiemio g. 6A, dar šeši adresų kol kas neturintys sklypai pakrantėje, kurie driekiasi palei Nemuną apie 370 metrų, bei keturi sklypai tolėliau nuo upės, Kruonio gatvėje. Šie sklypai Nacionalinėje žemės tarnyboje suformuoti tarp 2018 ir 2021 metų ir nuosekliai supirkti Matijošaičių.

Š. Matijošaičio sklypai Vičiūnuose

Be to, Kauno meras savo sūnums 2015-aisiais įteikė nekuklią kalėdinę dovaną – septynis sklypus Šarūnui ir šešis Dainiui toje pačioje Kruonio gatvėje. Tokia vienos politikų ir verslininkų šeimos hegemonija kelia nerimą daliai Vičiūnų gyventojų, su kuriais susitiko „Kas vyksta Kaune“. Dėl neveiksnumo likviduota ir iš naujo įsteigta bendruomenė sukruto išvydusi Matijošaičių užsakytą architektūrinę viziją ir pseudovisuomeninius pakrantės tvarkymo motyvus, kurie, gyventojų manymu, dengia pasiruošimą statyboms.

Penki daugiabučiai arti didžiausio leidžiamo aukščio

Ką gi tiksliau nupiešė „Archas“ Taurakiemio g. 2C esančiame beveik 41 aro sklype, privertusio sukilti daug metų Vičiūnuose gyvenančius ir iki šiol sugyvenusius Matijošaičių kaimynus? Mero sūnus Nemuno pakrantėje norėtų statyti penkis daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių bendras plotas svyruotų nuo 474 iki 930 kv. m. Trijų aukštų su cokoliniu aukštu pastatuose būtų įrengiama nuo 6 iki 12 butų, iš viso – 51 butas nuo 34 iki 85 kv. m ploto.

Sklype numatyta įrengti 51-ą automobilių stovėjimo vietą, iš kurių 2 tektų neįgaliesiems, ir stovus 10-iai dviračių. Tiesa, kiek vėliau projektinių pasiūlymų dokumente automobilių skaičius kyla iki 59. Gyventojų žiniomis, dar 8 turtinius vienetus numatyta sutalpinti cokoliniuose aukštuose, nors projektuotojai tikina ten būsiant bendro naudojimo patalpas, ne butus.

Pastatai dėstomi šlaite šiaurės rytinėje sklypo dalyje, dalis jų patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) potvynių grėsmės zoną. Vidinį kiemą ir tarp pastatų esančias erdves ketinama skirti minimaliai gyventojų rekreacijai: projektuojami suoliukai, 55 kv. m ploto žaidimo aikštelė, trečdalį ploto numatyta apželdinti. Pagal „Archo“ projektą, daugiabučiai būtų statomi penkiais atskirais etapais.

Projektuotojai supranta, kad palyginti masyvus gyvenamasis kompleksas Vičiūnuose yra svetimkūnis ar, švelniau tarus, naujovė. Dėl to architektūrinė raiška nutaikyta į vizualinį penkių namų mastelio mažinimą.

„Projektuojant pastatus išnagrinėtas teritorijos užstatymo kontekstas. Teritorijoje vyrauja mažaaukštė architektūra – vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai. Siekiant sumažinti planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų mastelio kontrastą su teritorijoje vyraujančiais namais, pastatai projektuojami iš dviejų tūrių, kuriems naudojamos skirtingos fasado medžiagos ar jų atspalviai“, – dėstoma projektiniuose pasiūlymuose.

Namų aukštis projektuojamas beveik maksimalus, koks yra numatytas sklypo detaliajame plane, atitinkamai – 11,65 ir 12 m.

Užkliuvo keičiama statybos zona

Kaip tik dėl birželio 6 d. Š. ir R. Matijošaičių inicijuotų 2013 m. patvirtinto detaliojo plano korekcijų, teisiškai įgalinančių šioje vietoje projektuoti tokius statinius, kai kurie Vičiūnų gyventojai turi priekaištų. Pagal „Archo“ parengtas korekcijas, aptariamame sklype būtų keičiama „statybos zona, statybos riba, konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai.“

Kaimyninių sklypų gyventojai dėl detaliojo plano korekcijų birželio 27 d. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė devynis klausimus, į kuriuos raštu atsakė „Archui“ atstovaujantis teritorijos projekto vadovas Virgilijus Naujokaitis.

Anot gyventojų, koreguojamas 2013-ųjų detalusis planas patvirtintas neteisėtai, nes tvirtinimo metu jis esą prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, nenumačiusiems galimybės sklype statyti gyvenamuosius namus. Projektuotojai galiojančio plano teisėtumo komentuoti nesiėmė, mat jį tvirtinti yra savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybė. V. Naujokaitis pažymėjo, kad konkretus statinių skaičius ir pobūdis bus sprendžiami rengiant techninį projektą statybos leidimui gauti. Suprask, penkių gali ir nebūti, jei aukštesnė valdžia taip pasakys, bet užsakovas ir projektuotojas mato penkis, o savivaldybė veikia tik kaip projektuotojo ir bendruomenės tarpininkas.

Vičiūnų bendruomenės rašte atkreipiamas dėmesys, kad naujame detaliajame plane statybos zona didinama nuo 1512 iki 2115 kv. m, kas esą „pažeidžia rajono gyventojų interesus, kadangi ženkliai padidinus statybos zonos plotą bus ribojamas upės matomumas aplinkiniams gyventojams bei galimybė naudotis pakrante“.

V. Naujokaitis paaiškino, kad statybos zona tik „nurodo galimybę toje vietoje statyti, tačiau ne kiek maksimaliai sklypo ploto galima užstatyti“. Koreguojamo detaliojo plano užstatymo tankumas išlieka 0,38, tad statybos zonos padidinimas, pasak teritorijos projekto vadovo, neturės įtakos užstatomam plotui ir neribos kraštovaizdžio matomumo aplinkiniams gyventojams.

Automobilių skaičių sužinos uždegus žalią šviesą

Bendruomenė taip pat susirūpino dėl to, kad detaliojo plano korekcijoje numatyta kone dvigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų lyginant su buvusiu planu – 51 vietoje 30, nors realiai jų esą reikėtų 59, nes projektuojamas toks skaičius turtinių vienetų. Projektuotojai patikino, kad šiuo metu cokoliniame aukšte butai neplanuojami, tad ir stovėjimo vietos šioms patalpoms esą neskaičiuojamos.

„Realus ir konkretus parkuojamų automobilių ir kito transporto poreikis bus nustatomas techninio projekto rengimo metu, pagal konkrečius techninio projekto sprendinius. Šiuo metu techninis projektas nėra parengtas, todėl sprendiniai dar gali keistis“, – gyventojams rūpintį automobilių parkavimo klausimą V. Naujokaitis nukėlė į neapibrėžtą ateitį arčiau statybų.

Sklype numatyta sutalpinti mažiausiai 51 automobilį / „Archas“ nuotr.

Koreguojamame detaliajame plane vietoje vieno numatyti du įvažiavimai į sklypą – raštą pateikusių Vičiūnų gyventojų manymu, tai reikšmingai padidins automobilių srautą, o kartu taršą ir triukšmą gretimose teritorijose, bei lems didesnę apkrovą keliams. Projektuotojų teigimu, papildomas įvažiavimas nedidins sklype ketinamo sutalpinti automobilių skaičiaus, atvirkščiai, „automobilių srautai pasiskirstys ir nesudarys grūsčių ties vienu įvažiavimu“.

Maža to, akyli vičiūniškiai pastebėjo, kad detaliojo plano korekcijoje nenumatyta gaisrinių automobilių apsisukimo aikštelė, o vienintelė galima apsisukimo vieta užstatoma dviem automobilių stovėjimo vietomis, taip esą pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus. Kaip paaiškino V. Naujokaitis, apsisukimas gaisriniams automobiliams reikalingas ne visais atvejais, o tinkamą specialiųjų tarnybų judėjimą turėtų užtikrinti minėti du įvažiavimai.

Bendruomenė konstatavo, kad nuo birželio 13 d. iki birželio 28 d. viešinti ir iki šiol nepatvirtinti detaliojo plano sprendiniai yra ne koregavimas, bet naujo detaliojo plano rengimas. Projektuotojai su tuo nesutiko, mat korekcijos esą atitinka įstatymus, tad rengti naują detalųjį planą nėra reikalo.

Beje, rugsėjo 27 d., kai „Kas vyksta Kaune“ savivaldybei išsiuntė užklausą dėl Taurakiemio g. 2C projekto, administracijos direktoriaus įsakymu detaliojo plano korekcijos buvo patvirtintos. Savivaldybės komentarų, kuriuos Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja pateikti vėliausiai per savaitę, naujienų portalas laukia iki šiol.

Tarybos posėdis
Š. Matijošaitis liepos 19 d. tarybos posėdyje / R. Tenio nuotr.

Tyla buvo atsakyta ir į Š. Matijošaičiui oficialiu savivaldybės paštu siųstus klausimus. Paskambinus tarybos nariui ir daugybės įmonių vadovui, užklausą jis paprašė adresuoti „Vičiūnų grupės“ viešiesiems ryšiams, tačiau bendrovei atstovaujanti agentūra „PR Service“ Š. Matijošaičio komentaro taip pat neišgavo.

Projekto informacija tarp privačių kalvų

Paminėjimo verta oficialiai balandžio 28 d. – gegužės 18 d. vykusi daugiabučių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra su absurdo komedijos požymiais. Mat prie įvažiavimų į Taurakiemio g. 2C sklypą pasitinka uždari vartai ir grandinės, leidžiančios suprasti, kad patenkama į privačią teritoriją. Sklypą sergi vaizdo stebėjimo kameros, nors jame pūpso tik išstumdytų žemių krūvos.

Tarp šių žemių, viduryje sklypo, buvo pastatytas apie numatomą projektą informuojantis stendas. Norėdamas jį pamatyti, Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius turėjo tarsi įsibrauti į privačią valdą, o iki gegužės 18-osios stendas, vyro žiniomis, taip ir neišstovėjo.

Projektinių pasiūlymų stendas Taurakiemio g. 2C sklype / K. Petkevičiaus nuotr.

Kam reikalingi fiziniai stendai, jeigu interneto amžiuje viską galima rasti tinkle, pasakysite? Būsite iš dalies teisūs, kadangi projektiniai pasiūlymai (Gintarą Petrauską tuo metu vadavusio) Viliaus Šiliausko patvirtinta tvarka yra viešinami Kauno savivaldybės interneto svetainėje. Bet ten istorinių Taurakiemio g. 2C projekto dokumentų ir išvadų po viešo susirinkimo nerasite – jie prieinami tik turint tikslią savivaldybės serverio nuorodą, kurią įmanoma gauti tik trečiuosiuose šaltiniuose.

Pavyzdžiui, statybos projektų viešinimo platformoje „Citify“. Kaip „Kas vyksta Kaune“ nurodė vienas jos įkūrėjų Edvardas Ogonovskis, Kauno miestas praėjus oficialiam viešinimo terminui yra linkęs šalinti visą su projektais susijusią informaciją. „Mes pas save dedame nuorodas į savivaldybės puslapį, bet jeigu jie pašalina, pas mus lieka tik neveikiančios nuorodos“, – pažymėjo E. Ogonovskis.

Anot jo, bent kelių prašymų pašalinti informaciją portalas yra sulaukęs iš sostinėje numatomų projektų vystytojų. Kaune E. Ogonovskis prisimena tik vieną pageidavimą – ištrinti pačių dronu darytas zoologijos sodo rekonstrukcijos nuotraukas. Dėl Matijošaičių planuojamų daugiabučių „Citify“ prašymų negavo, tačiau viešuose savivaldybės ištekliuose duomenys pašalinti, kai pranešimai apie daugiau nei metų senumo projektinius pasiūlymus (Savanorių pr. 225, 375, Archyvo g. 52 – tik keli pavyzdžiai) vis dar prieinami.

Toks viešinimo procedūrų nenuoseklumas rodo padriką ir galimai šališką savivaldybės poziciją kai kurių projektų atžvilgiu. Taurakiemio gatvės daugiabučių atveju, lieka padaryti išvadą Matijošaičius paprašius nutraukti projekto viešinimą, kadangi prašymų pritarti projektiniams pasiūlymams Teritorijų planavimo ir statybos vartuose neregistruota, o savivaldybės nustatytas pusmečio terminas nuo pasiūlymų paskelbimo, po kurio dokumentai šalinami automatiškai, dar nepraėjo.

Savivaldybei nepagarsinus jokių išvadų dėl pavasarį viešintų pasiūlymų, spalio 10 d. paskelbtas naujas projekto derinimo su visuomene raundas, už kurį atsakinga seniūnijos architektė Jolita Slendzoka – „Archo“ darbuotoja ir Taurakiemio gatvės daugiabučių projekto vadovė. Kita vertus, Kauno miesto svetainėje normali praktika „seniūnijos architektu“ įvardyti suinteresuotą viešinamo projekto vadovą, nors savivaldybėje tas asmuo ir nedirbtų.

Iš naujo pateiktų projektinių pasiūlymų viešas aptarimas nuotoliniu būdu numatytas lapkričio 10 d., 17 val. (prisijungimo nuoroda čia).

Vaizdą pagerino leidę kirsti kelis tūkstančius želdinių

Kol Matijošaičių daugiabučių projektas sukasi biurokratiniame aparate, Nemuno pakrantėje ties Taurakiemio g. 2C sklypu spėjo apsisukti augmenijos tvarkytojai. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus prašymu administracijos direktorius Tadas Metelionis gegužės 30 d. pasirašė sprendimą kirsti, šalinti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius nuo Pakuonio g. 41 iki Taurakiemio g. 16 – lyg tyčia, į šį ruožą patenka sklypas, kuriame projektuojami daugiabučiai.

Kaip nurodoma dokumente, laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 15 d. pakrantėje „dėl blogos sanitarinės ar estetinės būklės“ leista iškirsti 9 gluosnius iki 20 cm skersmens ir 44 didesnius 21-50 cm skersmens gluosnius, iš viso – 53 medžius. Be laiko apribojimo genėjami 176 medžiai ar krūmai, kertami 6858 medžiai ar krūmai, daugiausia – tankūs neįvardytos rūšies želdiniai.

Liepos pabaigoje atvykę kirsti medžių, gyventojų akimis, tvarkytojai nusitiesė neoficialų kelią į Taurakiemio g. 2C sklypą / Kauno Vičiūnų bendruomenės nuotr.

Anot Vičiūnų gyventojų, liepos pabaigoje valstybinėje žemėje pasirodę miesto užsakyti tvarkytojai išvagojo pakrantę, nors kasimui leidimas esą neišduotas, kaip ir nenustatytas planas, pagal kurį būtų identifikuoti invaziniai ir neinvaziniai augalai.

Dėl augmenijos tvarkymo padidintos interesų konflikto rizikos sklypo pašonėje „Kas vyksta Kaune“, vėlgi, adresavo užklausą Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjai Radetai Savickienei, bet savivaldybės viešųjų ryšių filtre įstrigę klausimai su atsakymais naujienų portalo vis dar nepasiekė.

Nauja bendruomenė apie naują komisiją

Tokioje situacijoje savo grupiniams interesams gyventojai galėtų deramai atstovauti tapę juridiniu asmeniu. Paradoksalu, o gal dėsninga, kad prasidėjus urbanistiniam bruzdesiui Taurakiemio gatvėje, Vičiūnų bendruomenei išmušė paskutinioji – šių metų liepos 7 d. inicijuotas organizacijos likvidavimas. Asociaciją, kurios tikslas buvo „rūpintis Vičiūnų miesto dalies gyventojų gerove“, Registrų centras nusprendė likviduoti, kadangi bendruomenė nepateikė metinių finansinių ataskaitų ir per penkerius metus neatnaujino duomenų.

Ant asociacijos steigimo sutarties parašus dėjo pats Š. Matijošaitis, tapęs valdybos pirmininku, Grantas Pažėra, paskirtas direktoriumi, susikompromitavusio V. Šiliausko brolis Nauris Šiliauskas ir buvusi mero bendražygė Rasa Šnapštienė. Pastaroji „Kas vyksta Kaune“ pripažino, kad bendruomenė neveikė ir neaišku, kam ji buvo suformuota.

„Jokio susirinkimo nebuvo, gal tai rinkiminės kampanijos dalis. Liepos antroje pusėje registruota Kauno Vičiūnų bendruomenė, kurios valdybą sudaro septyni nariai. Mokesčiai sumokėti, kodas yra, asociacija jau veikia kaip juridinis vienetas“, – apie naują gyventojų iniciatyvą pranešė R. Šnapštienė.

Būgštavimų dėl galbūt šališko Kauno valdžios veikimo politikei taip pat kelia 2019-ųjų lapkritį suformuota Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti, kuriai pirmininkauja meras Visvaldas Matijošaitis, o jo pašonėje sėdi sūnus bei kolegos politikai iš savivaldybės tarybos ir svarbiausių administracijos skyrių vedėjai (rodosi, nuo administracijos meras linkęs atsiriboti tik klausiamas apie marinuotus eurus ar kviečiamas į apklausą).

Čia reikia pridurti, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, detaliojo plano korekcijai turi pritarti visi sklypo valdytojai, naudotojai ir savivaldybės lygiu organizuojama Teritorijų planavimo komisija. Nors toks organas Kauno savivaldybėje lyg ir egzistuoja, nepateikiama nei jo sudėtis, nei darbotvarkė ar paskutiniai sprendimai, tuo metu V. Matijošaičio vadovaujama komisija dirba visu pajėgumu ir per šiuos metus, viešai prieinamais duomenimis, surengė jau 29 posėdžius.

Pagal Kauno mero pasirašytą 2021-ųjų komisijos veiklos ataskaitą, iš 463 nagrinėtų klausimų 97 proc. pernai buvo susiję su statybomis greta valstybinės žemės, savivaldybės statinių ar infrastruktūros objektų. Nors ne itin konkreti, statyboms ataskaitoje skirta ištisa pastraipa, o kultūros paveldas ir miesto infrastruktūra paminėti vienu sakiniu.

Privatizavo už 1,2 mln. litų

Kaip 2005-ųjų pavasarį „Kauno dienoje“ rašė Arūnas Andriuškevičius, šis Taurakiemio gatvės sklypas kartu su jame stovėjusia nebaigta irklavimo baze anksčiau priklausė savivaldybei. Nusprendus privatizuoti tarybinių laikų palikimą, šeimininką jam surasti pavyko iš dešimto karto – tiek aukcionų surengė Kauno savivaldybė, kol 610 tūkst. litų įkainotą irklavimo bazę su žeme galiausiai pardavė už 1,2 mln. litų.

Žemės sklypo paskirties būta rekreacinių objektų. Neįvardytas NT ekspertas dienraščiui prieš 17 metų komentavo, kad ši vieta esą puikiai tiktų gyvenamųjų namų statybai, galiausiai ta urbanistine kryptimi savininkai ir pasuko sklypo vystymą, tik ne tokia apimtimi, kokia norėtų Kauno Vičiūnų bendruomenės nariai.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA