Už „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ruošiasi Vilniaus–Kauno ruožo, kuris apims Kauno geležinkelio stotį, Vilniaus mazgą bei regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje, rekonstrukcijai. Įmonė pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais.
„LTG Infra“ planuoja, kad šių objektų projektavimo konkursai bus skelbiami dar šiemet, o sutartys su laimėtojais bus pasirašytos 2023 metų antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais.
Pasak „LTG Infra“ „Rail Balticos“ projektų įgyvendinimo vadovo Manto Kaušylo, Kauno stoties projektas apims atvykimo-išvykimo kelių, peronų, požeminės pėsčiųjų perėjos ir pėsčiųjų viadukų virš stoties rekonstravimą.
„Didžioji projektavimo darbų dalis bus atlikta esamos Kauno stoties teritorijoje, tačiau siekiant padidinti traukinių eismo pralaidumą numatoma šalia esamo Žaliojo geležinkelio tilto pastatyti ir papildomą geležinkelio tiltą per Nemuną“, – aiškino „LTG Infra“ atstovas.
Jo teigimu, Vilniaus mazgas apims Vilniaus, Vilniaus oro uosto ir Lentvario keleivių stočių bei Vilniaus intermodalinio terminalo, prekinių traukinių kelyno bei jungiamųjų ir privažiuojamųjų kelių projektavimą.
„Konkursą laimėjusi įmonė turės suprojektuoti šiuos objektus ir jų infrastruktūrą, o pradėjusi veikti viso mazgo infrastruktūra per metus turėtų aptarnauti apie 2,3 mln. keleivių ir pervežti apie 8,6 mln. tonų krovinių“, – BNS sakė M. Kaušylas.
Pasak M. Kaušylo, projektuojant regionines stotis taip pat bus numatyti automobilių kelių bei gatvių, pėsčiųjų takų, inžinerinių tinklų sprendiniai bei triukšmo sienelės, slopintuvai, triukšmą ir vibraciją mažinantys pylimai bei paklotai.
„Projektuotojas taip pat turės suprojektuoti „Rail Baltica“ regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje bei šių stočių jungiamuosius kelius, o Vievyje pastatyti visiškai naują keleivinę stotį“, – teigė M. Kaušylas.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
