Visuotinio brangymečio fone – metas kelti ir atliekų tvarkymo kainas

Kaip tik apie tai kalbama būsimojo projekte Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nuo liepos 1-osios įsigalios naujos įmokos (stebuklas būtų, jei valdančioji „Vieningo Kauno“ frakcija už tai paklusniai nepabalsuotų?, – aut. past.), projekte.

Antrasis šiais metais savivaldybės tarybos posėdis – šį antradienį.

Savivaldybės politikų priimtu sprendimu numatoma nustatyti įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas.

Taryba tuo pačiu sprendimu pripažins, kad neteko galio jos ankstesnis (2023 m. gruodžio 19-osios) sprendimas „Dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamosios dalies dydžių ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo“.

Tačiau tai nereiškia, kad niekam nebebus skaičiuojamos sumos už atliekų išvežimą (konteinerių ištuštinimą), pagal būsto ploto dydį ar kitokius Kauno politikų anksčiau patvirtintus normatyvus. Tiesa, ne gyventojams (o įmonių, įstaigų valdytojams) pokyčių, apskaičiuojant įmokas, numatoma daugiau. Jie (projekto pavidalu) jau paskelbti internete.

Anot projekto rengėjų, įmokos dydžiai perskaičiuoti pagal atnaujintą atitinkamą metodiką, ilgalaikių stebėjimų metu nustatytas ir apskaičiuotas atnaujintas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei perskaičiuotas prognozines bendrąsias būtinąsias sąnaudas, o taip pat – atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro regioninę kainą.

Kaip tarybos posėdžio išvakarėse naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino politikams sprendimo projektą parengusio savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, nauji įmokų už atliekų tvarkymą dydžiai įsigalios nuo vidurvasario, liepos 1-osios. Šįsyk jos vidutiniškai didės truputį daugiau nei dešimtadaliu.

Sumos sąskaitose priklausys nuo individualių namų gyventojų pasirinkto mišrioms komunalinėms atliekoms konteinerių skaičiaus, jų tūrio bei nuo atliekų išvežimo dažnumo. Jeigu klientas – nekilnojamojo turto savininkas ar NT nuomininkas (paslaugos gavėjas) neketina keisti ligšiolinio aptarnavimo sąlygų, tai jam nereikės sudaryti naujos sutarties su atliekas tvarkančia įmone.

Įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžiai bei mišrių ir komunalinio atliekų susikaupimo normos pristatomos kaunas.lt svetainėje (tarybos sprendimų projektai).

Deja, projekto parengimas vyko dar iki karo Irane pradžios, kai pasaulyje dar nebuvo prasidėjusi vis gilėjanti degalų krizė. Tad vartotojams pravartu žinoti, jei ta krizė ilgokai užsitęs, neabejotinai bus vertinami ir jos padariniai. Todėl netrukus gali dar labiau kilti kainos paslaugų, kurias teikiant (išgabenant komunalines atliekas) sunaudojami dideli automobilinio kuro kiekiai.

„Savivaldybių įmonių atsiradimo užuomazgos siekia viduramžių laikus. Nuo tada vietos valdžios atsakomybė už „vietos neturtingųjų“ socialinę paramą lėmė vietos valdžios įsipareigojimą rūpintis jais. XIX a. industrializacijos ir urbanizacijos procesai iššaukė santechnikos ir infrastruktūros problemas, tuomet valdžia atliko pagrindinį vaidmenį viešųjų paslaugų teikimo srityje“.

Tai – citata iš Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos instituto studentės Agnės Bušeikaitės magistro baigiamojo darbo, kuriame nagrinėjama trijų Lietuvos didmiesčių (Klaipėdos, Kauno bei Vilniaus) savivaldybių įmonių reprivatizacija.

„Kas vyksta Kaune“ gali patvirtinti, jog pastarasis procesas, bent Kaune – nepopuliarus. Dažniau galima išgirsti apie savivaldybės įmonių jungimą ar apjungimą, kelioms bendrovės sutarus naujai įsteigtajai („Mano Kaunas“) patikėti tiesioginį bendravimą su klientais. Bet visai neseniai išgirdome ir apie kelis dešimtmečius gyvuojančios komunalinių paslaugų įmonės skaidymą – padalinimą į dvi dalis.

Jis įgyvendinamas, anot VDU magistrės A. Bušeikaitės, „teikiant viešąsias paslaugas, kurių teikimo naudos zona santykinai apsiriboja vietos savivaldybių ribomis“.

Lietuvoje dažniausiai įmonės, kurių 100 procentų ar netoli to akcijų priklauso vietos savivaldybėms, veikia neperžengdamos jos teritorijos ribų. Kauno miesto savivaldybės atvejis – kitoks. Tiek „Kauno energija“, tiek „Kauno švara“ ar „Kauno vandenys“ plečia savo veiklos ribas, ieškodamos „vietos neturtingųjų“ (greičiau – turtingųjų, juk gyvenimas keičiasi?, – aut. past.) kitose savivaldybėse. Šiais laikais tokioms įmonėms socialinės paramos funkcijos nėra būdingos, o pelno siekis – taip.

Per keliolika pastarųjų metų Kauno miesto savivaldybė atsisakė bent kelių savo įmonių, jas privatizuodama. Tačiau įsteigė ir naujų. Viena tokių – „atskilėlė“ nuo bendrovės „Kauno švara“. Pastaroji buvo reorganizuota, kai 2024 metų gruodį Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasirašė potvarkį (iš anksto gavęs jo vadovaujamos savivaldybės politikų pritarimą).

Būtinybė atskirti dalį „Kauno švaros“ turto ir įsteigti „Švara ID“ įmonę buvo aiškinama tuo, kad atskiriama su savivaldos funkcijomis nesusijusi veikla.

O kieno pastangomis prieš keletą metų buvo primestos, pvz., statybos „Neptūno uoste“ ar kitokios nesusijusios su savivalda funkcijos kitose Kauno vietose ne kam kitam, bet „...švarai“ (apie tai ne kartą rašė ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“), dabar jau ne taip svarbu?

„Vieningo Kauno“ daugumai taryboje oponuojančių partijų atstovai prieš „atskilimą“ spėliojo, jog „Kauno švaros“ reorganizacija susijusi su būsima privatizacija. Atseit, kažkam iš mero aplinkos parūpo kultiniame italų filme pagrindinio jo veikėjo Tony Soprano biznis, susijęs su atliekų tvarkymu didmiesčiuose.

Sutikim, kad negražu taip spėlioti. Galbūt ne atliekų tvarkymo, bet kaip tik ta „ant svetimo gero“ įsteigtoji, su statybomis susijusi ir savarankiška tapusi įmonė bus patrauklesnė tam, kieno asmeninis interesas įveiks konkurentus privatizacijos procese?

Na, pagyvensim, – pamatysim kaip čia bus...

Kaip ten bebūtų, bet šitai tarybai su nepartine „Vieningo Kauno“ dauguma ir ne partijos (jų judėjimo) įkūrėjui bei lyderiui Kauno merui liko vieneri veiklos poste metai. Jei ką spės dar „suveikti“, tai spės, nes garantijų, kad po 2027-ųjų pavasarį vyksiančių savivaldos rinkimų Kauną valdys tie patys, politologai kol kas neduoda.

Kol nėra viešai pateiktos savivaldybių įmonių veiklos praėjusiais metais ataskaitos, pravartu buvo aptikti internete paskelbtą (2025 m. rugsėjo 30 d.) „Kauno švaros“ finansinę kelių mėnesių ataskaitą.

Įmonė nurodė rugsėjo gale turėjusi 5 mln. 756 tūkst. 291 Eur paslaugų pirkėjų ir asocijuotų įmonių neapmokėtų skolų. Gyventojų skola tuo metu siekė 1 mln. 340 tūkst. 305 eurus, Kauno miesto savivaldybės skola už viešųjų erdvių priežiūrą ir tvarkymą – 1,19 mln. Eur., juridinių asmenų skola (savivaldybės kontroliuojamų įmonių) buvo 645 309 eurai.

Tarp skolininkų buvo ir biudžetinių įstaigų – Kauno vaikų darželių bei mokyklų. Pasirodo, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. rugsėjį buvo skolinga „Kauno švarai“ netoli 400 tūkstančių. O atskirtoji įmonė („Švara ID) – 269 408 Eur.

Praėjusių metų rugsėjo 30-ąją UAB „Kauno švara“ finansinių ataskaitų rinkinyje teigiama: „Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukauptas abejotinų skolų nurašymo rezervas buvo lygus abejotinomis pripažintoms skoloms“. Pažymėtina, jog, lyginant su situacija, buvusia 2024 metų gruodžio 31 d., gyventojų skolos pernai (iki rugsėjo 30 d.) paaugo nuo 1 mln. 209 tūkst. iki 1 mln. 340 tūkst.

Kauno miesto savivaldybės skola sumažėjo daugiau nei trečdaliu (iki 1 mln. 152 tūkst, eurų, tačiau bendra visų skolų suma paaugo nuo 4 mln.661 tūkst. iki 5mln. 756 tūkst. eurų. O daugiau nei 90 mėnesių fiksuojamų skolų bendra suma pernai rugsėjo gale buvo 397 798 eurai.

Magistrės A. Bušeikaitės baigiamajame darbe pažymima, jog iš pradžių ne tik savivaldoje buvo būtent tokiu šūkiu būdavo remiamasi. Ir tikėta, kad privataus sektoriaus teikiamos paslaugos bus kokybiškesnės ir ekonomiškai efektyvesnės už viešojo sektoriaus. Bet empiriniai įrodymai teigia, kad dažnai yra priešingai. Kai privatus paslaugų teikėjas pradeda dominuoti atitinkamoje rinkoje bei išstumia konkurentus, dažnai blogėja kokybė, darbo sąlygos, didėja kainos, mažėja atlyginimai.

„Vertinant viešų paslaugų privatizavimą, ypač turto privatizavimą, kuris reiškia visišką viešojo sektoriaus pasitraukimą iš paslaugų sferos, tenka persvarstyti šios strategijos privalumus ir trūkumus, ypatingai - susijusius su vietine valdžia.

Pažymėtina, kad savivaldybės pastaruoju metu atsigręžė į praėjusį etapą ir yra linkusios grįžti prie viešųjų paslaugų teikimo, reprivatizuojant įmones“, – patikina VDU magistrė.

Tačiau „ūkiškai tvarkoma“ Kauno visvaldybė nėra tinkamas tokio proceso pavyzdys.