Trečiadienį Kauno rajono savivaldybėje įvykusiame trišalės tarybos posėdyje aptartos verslo investicijų, infrastruktūros, karo pabėgelių ir COVID-19 pandemijos klausimai.
UAB Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo vadovas Vytautas Petružis tarybai pristatė Kauno LEZ vykdomas veiklas ir numatomą plėtrą.
„Kauno laisvosios ekonomikos zona yra ypač patogi investavimui dėl geografinės lokacijos privalumų, mokesčių lengvatų ir plataus spektro techninį išsilavinimą turinčių specialistų kompetencijų. Galimybė greitai įsikurti yra itin svarbus veiksnys renkantis vietą investavimui“, – teigė V. Petružis.
Anot jo, Kauno LEZ esantys sklypai yra su pilnai išvystyta infrastruktūra, todėl juose statybos darbus galima pradėti nedelsiant, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Nuo pirmojo 2005-aisiais įsikūrusio kliento iki šiandien Kauno LEZ veiklą vykdo 47 investuotojai. Daugiausia investicijų Kauno LEZ sulaukė automobilių komponentų, medienos gaminių, baldų ir medicinos prietaisų gamybos srityse. Stambiausių investuotojų sąraše yra visame pasaulyje žinomos tarptautinės įmonės „Continental“, „Hollister“ ir „Hella“. Per daugiau nei 17 m. čia sukurta beveik 8 tūkst. darbo vietų, pritraukta investicijų už 1,2 mlrd. Eur.
V. Petružis prognozuoja, kad iki 2025 m. Kauno rajone įsikūrusi laisvoji ekonomikos zona pasipildys dar apie 17 naujų investuotojų. Tai galimai pritrauktų apie 480 mln. naujų investicijų ir sukurtų apie 2 500 naujų darbo vietų.
Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Giedrius Orliukas susirinkusiems papasakojo, kaip Kauno rajone įgyvendinamas Savivaldybių Infrastruktūros įstatymas. Nuo 2021 m. dalis norinčiųjų gauti statybos leidimą turi mokėti naują mokestį. Jis apskaičiuojamas individualiai kiekvienam statiniui pagal jo naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Rajono teritorijoje yra 13 funkcinių teritorijų, kuriose tarifas, atsižvelgiant į esamą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, kinta nuo 1 iki 40 Eur.
G. Orliukas teigė, kad praėjusiais metais sumokėtų įmokų suma 2,23 mln. Eur.
„Surinktų įmokų dalis bus naudojama neprioritetinės savivaldybės viešosios inžinerinės infrastruktūros plėtrai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklams, lietaus tinklams, vietinės reikšmės keliams“, – aiškino Infrastruktūros skyriaus vedėjas.
Apie Ukrainos karo pabėgėlių padėtį Kauno rajone informavo Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Raminta Grėbliauskienė. Iš viso pakaunėje nuo karo pradžios apsigyveno beveik 1 900 ukrainiečių, daugiausia iš jų – moterys ir vaikai. Bendrojo ugdymo mokyklas rajone pradėjo lankyti 276 ukrainiečiai, ikimokyklinio ugdymo – 34.
Vedėja akcentavo, kad karo pabėgėliai gali prašyti piniginės socialinės paramos. Šia galimybe per balandį ir gegužę pasinaudojo 521 žmogus. Taip pat savivaldybė skiria kompensacijas suteikusiems būstus užsieniečiams. Per pastaruosius du mėnesius gauta beveik 100 tokių prašymų.
R. Grėbliauskienė pastebėjo, kad ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos, tokią galimybę turi gyvenantys Raudondvario, Garliavos, Akademijos, Domeikavos ir Vilkijos seniūnijose.
Savivaldybės gydytojas Dainius Kryžanauskas pristatydamas COVID-19 pandemijos valdymo situaciją pasidžiaugė, kad Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, susirgimų skaičius stipriai sumažėjęs.
„Metų pradžioje užsikrėtimų skaičius siekė kelis tūkstančius, šiandien jis sumažėjo iki 8 naujų atvejų“, – kalbėjo D. Kryžinauskas.
Anot Savivaldybės gydytojo, tokiam sumažėjimui įtakos turėjo puikūs vakcinacijos skaičiai: „Kauno rajone nuo COVID-19 ligos šiuo metu iš viso pasiskiepiję 71,8 proc. pakaunės gyventojų. Tai vieni geriausių rezultatų ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje“.
Trišalės tarybos posėdį vedė pirmininkė – Kauno apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentė Dženeta Garškovienė. Posėdyje dalyvavo savivaldybės vadovai – vicemeras Paulius Visockas ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris, Tarybos narės Irena Marcinkevičienė ir Regina Lukoševičienė, mero sekretoriato vyr. specialistas Antanas Bagdonas.
Kauno rajono trišalę tarybą sudaro 15 narių, po penkis profesinių sąjungų, verslininkų ir Savivaldybės atstovus. Pagrindinė jos funkcija – nagrinėti socialines, ekonomines ir darbo rinkos problemas ir teikti siūlymus joms spręsti.
