Kauną ir Vilnių sujungs bendra paroda apie šių miestų konkurenciją – Kas vyksta Kaune

Kauną ir Vilnių sujungs bendra paroda apie šių miestų konkurenciją

Organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, balandžio 23 d., MO muziejus ir Kauno miesto muziejus atidaro unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „KaunasVilnius: nuversti kalnus“ analizuojamas užkoduotas, neišvengiamas Kauno ir Vilniaus konfliktas. Tačiau į šį įtemptą santykį žiūrima iš pozityvios pusės – varžymasis ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia apmąstyti kintantį dinamišką Kauno ir Vilniaus santykį. Taip pat atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – MO muziejuje Vilniuje ir laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Paroda veiks nuo balandžio 23 d. iki rugpjūčio 28 d.

Daugiau nei išorinis varžymasis

Kaip skelbiama „MO muziejaus“ pranešime žiniasklaidai, abu miestai apipinti daugybe stereotipų, greitai nepaaiškinamų, bet visiems žinomų klišių. Vis dėlto parodos kuratoriai pasigedo naujų tyrimų, todėl parodą kurti pradėta nuo konsultacijų su skirtingų sričių ekspertais.

Kaip teigia parodos koncepcijos autorius kultūros istorikas Tomas Vaiseta, iš pradžių buvo manyta, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai. Bet neriant giliau į parodos medžiagą, vis labiau pradėjo ryškėti kitas parodos paveikslas – tai pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis.

„Parodoje kalbame apie Vilniaus ir Kauno meninę, kultūrinę bei politinę sąveiką. Įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kuria norime užčiuopti nuolat kuriamus ir kintančius abiejų miestų vaizdinius, miestiečių santykius su šiais miestais, jų savivoką ir netgi alternatyvias tapatybes“, – pasakoja T. Vaiseta.

Kokius kalnus verčia?

Parodos kuratoriai pavadinime paliko ir intrigą, ir užuominą į parodos ketinimus – Kauno ir Vilniaus santykiui įvardyti jie pasirinko kalno metaforą. Kalnas yra kliūtis, iššūkis, jis jungia ir skiria vienu metu. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino, Žaliakalnį, Tauro ir Pelėdų – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.

„Nors parodoje kalbama apie kalnus, tikrų kalnų nei Vilniuje, nei Kaune nėra, tik – kalvos. Todėl „kalnas“ parodoje įgyja keletą prasmių. Jis tampa komplekso ar nuoskaudos metafora, kai trokštame to, ko neturime. Parodos pavadinime atsiradęs siekis „nuversti kalnus“ apeliuoja į pastangas atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį Kauno ir Vilniaus santykį“, – teigia T. Vaiseta.

Kalno motyvas svarbus ir fiziškai – jis atsikartoja parodos architektūroje, kuri vizualiai parodą atskleidžia kaip ekspediciją. Laisvai po parodos erdves vaikštantys lankytojai atras kalnus, pamatus ar griuvėsius. Architektūrą parodai kūrė Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas, parodos dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Dviejų miestų ir dviejų muziejų bendradarbiavimas

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ yra dviejų muziejų – MO ir Kauno miesto – bendradarbiavimo rezultatas.

„Vilniaus ir Kauno santykių tema lyg tvyro ore. Mitų ir stereotipų aptinkame begalę, tačiau tyrimų apie tai nėra. Vis dėlto parodos tikslas – ne gilinti stereotipus, bet su šypsena juos įvardyti, per kultūros prizmę pažvelgti į miestų ir miestiečių santykį. Viso to rezultatas – unikali paroda dviejuose muziejuose. O lankytojai, aplankę parodą Vilniuje ir Kaune, patirs nuoseklų kuratorių komandos pasakojimą apie abiejų miestų ryšį“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.

Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis priduria: „Parodą įgyvendino dvi panašios, bet skirtingos institucijos – naujo formato MO muziejus ir daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis, kardinalų atsinaujinimą išgyvenęs Kauno miesto muziejus. Skirtingos patirtys ir požiūriai suteikė dar daugiau vertės, tad parodos kūrimo procese ir rezultate atsiveria tai, apie ką ir kalbame – esame reikalingi vienas kitam.“

Paroda – svarbi šių metų renginių Kaune dalis

2022-ieji – išskirtiniai metai, kupini įvairių kultūros renginių Kaune. Kaip Europos kultūros sostinė Kaunas savo tapatybę kuria ir autentišku santykiu su sostine. Ši paroda Vilniuje ir Kaune – integrali visos programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Abu išskirtinius įvykius palaikantys partneriai akcentuoja miestų draugystės svarbą.

„Prisidėti prie du ryškiausius šalies miestus jungiančio projekto mums paskatino ne tik tai, kad į meno ir kultūros palaikymą visad žvelgiame kaip į natūralią praktiką. Vilnius ir Kaunas konkuruoja daugybėje sričių, todėl mus lydėjo noras kitu kampu pažvelgti į šią priešpriešą ir vadovautis mintimi, kad menui bei kultūrai ribų ar konkurencijos nėra. Tai – visuomenės pasaulėžiūrą plečiantis ir lavinantis reiškinys.

Ilgametė draugystė su MO bei partnerystė su Kaunas 2022 tik dar labiau sustiprina mūsų siekį skatinti sąjungą tarp miestų, įmonių ir žmonių“, –  pasakoja Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“, šios parodos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo partnerio vadovas.

Specialiai parodai kurti meno kūriniai

Parodoje eksponuojami įvairūs meno kūriniai: tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje yra 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), iš kurių net septyni sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus. Todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.

Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais istorinės medžiagos kadrais ar ištraukomis: eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.

Parodą papildančios patirtys

Gilindamiesi į Kauno ir Vilniaus santykius, parodos kuratoriai išplėtė temą įvairiais formatais. Todėl parodą lydi įvairiais pjūviais – iš meninės, geografinės, sociologinės ir netgi lingvistinės perspektyvų – Kauno ir Vilniaus temą analizuojanti knyga. Parodą patirti ir Kaune, ir Vilniuje padės paruoštas parodos e. gidas lietuvių ir anglų kalbomis.

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus į parodos temą įtraukti nori ir vaikus. Todėl tradicinė kiekvienai parodai kuriama MO muziejaus kūrybinių užduočių knygelė vaikams išplečiama – su jos užduotimis susipažinti ir ją spręsti galės vaikai tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tai dar ne viskas – parodos lankytojų laukia specialiai sukurta viktorina, leisianti sužinoti, kaip gerai jie pažįsta Vilnių ar Kauną, o galbūt puikiai išmano apie abu miestus ir yra Kaunavilnio vizionieriai. Viktorinoje bus galima dalyvauti tiesiogiai MO muziejuje arba internetu.

Parodos komanda

Tarp parodos bendraautorių – net šeši meno, kultūros, istorijos ir kitų humanitarinių sričių atstovai. Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta, kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. Parodos kuratorius konsultavo: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Parodos architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas, dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA