V. Matijošaitis. Chamizmatiškojo mero iškilimas ir žlugimas – Kas vyksta Kaune

V. Matijošaitis. Chamizmatiškojo mero iškilimas ir žlugimas

Dainoras Lukas 2022/04/05 17:13
V. Matijošaitis / R. Tenio nuotr.

Po grynųjų pinigų krūvos, rastos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus namuose, tapo aišku: ši aplinkybė greičiausiai taps lemiamu turtingiausio ir populiariausio Kauno istorijoje mero epopėjos pabaigos riboženkliu.

Teisėsauga įvertins ir atsakys į klausimus apie galimą kyšį. Juoką kelia mero ir jo aplinkos žmonių patikinimai, kad niekas nieko nežinojo, kas vyksta. Tačiau palaukime. Norisi tikėti, kad byla nesibaigs šnipštu ir išgirsime, kas keletą metų vyko savivaldybėje perkant paslaugas, kurių itin laukė didelė dalis kauniečių, balsavusių už Visvaldą Matijošaitį. Juk per keletą metų daugiau kaip 200 mln. eurų iškeliavo „Autokaustai“, tapusiai Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų karaliene.

V. Matijošaitis meru tapo 2015 metų kovą. Keli veiksniai būsimam merui susidėliojo neįtikėtinai palankiai. „Žalgirio“ arena jau buvo pastatyta. Šis objektas negrįžtamai pakeitė Kauno veidą, jo patrauklumą ir tapo vienu svarbiausių elementų tolesnei miesto plėtrai.

2015 metų vasario 11 d., likus mėnesiui iki savivaldybių tarybų rinkimų, Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukcijos su bendrovių „Autokausta“, Latvijos „A.C.B“ ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumu. Judėta link to, kad darbai pagaliau prasidės, bet jie vis vėlavo.

Taip atėjo ir kovo 15 diena, kai po tiesioginių rinkimų Kauno meru išrinktas V. Matijošaitis. Po trijų savaičių, balandžio 8 d. pradėta Laisvės alėjos rekonstrukcija. Miestiečiai džiūgavo – atėjo V. Matijošaitis ir prasidėjo ilgai lauktas alėjos remontas! Geresnio starto naujasis meras nė susapnuoti negalėjo.

Asfalto aukso amžius

Meru tapus V. Matijošaičiui, mieste, ypač centre, prasidėjo gatvių remonto festivalis. Pirmais metais tai buvo sutikta su euforija – kauniečiai žavėjosi besiliejančiu asfaltu. Panašiai buvo ir antrais metais. Bet paskui, kai vėl visame miesto centre buvo išraustos gatvės, o miestiečiams darėsi vis nepatogiau patekti į darbo vietas ar kitus objektus, kilo erzelynė.

Garsusis šūkis „Atsiprašome, Kaunas tvarkosi“ virto keiksmažodžiu, ypač kai pavasarį gatvėse vėl išlįsdavo duobės. Iš esmės, kaip ir kiekvienais metais, ir joks meras čia nekaltas. Kauniečiai ėmė piktintis, kodėl net visuotinio asfalto garbinimo laikmečiu dalis miesto gatvių jo toliau liko nemačiusios. Pradėjo diskutuoti, kodėl visur mieste matyti tik „Autokaustos“ mašinos ir darbininkai, negi daugiau statybos ir kelininkų bendrovių neliko?

Atsakymas, atrodo, paaiškėjo šiemet. Mieste daugybė šaligatvių buvo sutvarkyta juos išklojant trinkelėmis, nors kauniečiams ir šaipantis, kad trinkelės klojamos net sningant, perklojamos po du kartus.

V. Matijošaičio eros metu Kaune ypač plėtėsi biurų statybos. Meras sulaukė plojimų, kai jo bendrovė nupirko šalia „Žalgirio“ arenos stovėjusį viešbutį vaiduoklį ir ten pastatė biurų pastatą. Tai akimirksniu paspartino viso kvartalo šalia „Žalgirio“ arenos virsmą į šiuolaikinius biurus.

Kaip stabdyta kritika

Keletą metų V. Matijošaitis dirbo, nesulaukdamas iš esmės jokios kritikos dėl nieko. Meras ir jo komanda sužaidė puikiai: žiniasklaidos priemonėms buvo mokamos iki tol neregėtos sumos už „miestui svarbios informacijos viešinimą“. Visiškai natūraliai privačių žiniasklaidos priemonių savininkai ir redaktoriai svarstydavo: kam pyktis su meru ir rizikuoti negauti pajamų, tegu kiti apie jo paklydimus rašo. O tų priežasčių nesipykti buvo ne viena. Ir jos vis išlįsdavo į dienos šviesą, apie jas vis užsimindavo žiniasklaida.

Čia nereikėtų kaltinti tik žiniasklaidos priemonių savininkų ir redaktorių. Žurnalistams reikia mokėti atlyginimus. Kai didžioji dalis reklamdavių pinigų atsiduria „Google“ ir „Facebook“ sąskaitose, žiniasklaidai tenka kovoti dėl likusios mažos dalies. Todėl bet koks lėšų iš savivaldybės kranelis tampa labai reikšmingas. Neabejokite, jei žiniasklaida galėtų pakankamai užsidirbti iš reklamos ir nereikėtų tikėtis valdžios institucijų malonių, jie su malonumu aprašytų kiekvieną V. Matijošaičio ir kitų politikų paslydimą.

D. Lukas / I. Gelūno nuotr.

Dar viena istorija, kuri tebekelia nuostabą, yra tariamas mero siekis tapti šalies prezidentu. Nepamenu, kad kada nors V. Matijošaitis būtų kalbėjęs, diskutavęs, vertintų užsienio politikos klausimus, todėl visada kildavo klausimas: kaip sociologinėse apklausose apie galimus kandidatus į prezidentus jo pavardė ilgą laiką buvo labai aukštai?

Politologai irgi neturėjo atsakymo, tačiau teigė nemanantys, kad V. Matijošaitis yra tas žmogus, kuris veržtųsi kabinti ordinus, vaikščioti po oficialius susitikimus ir kalbėti diplomatiškomis frazėmis. Manau, kad niekas ir iš žiniasklaidos nesitikėjo, jog 2019 metų vasario 18 d. specialiai surengtos spaudos konferencijos metu jis pasakys ketinąs kandidatuoti į prezidentus.

V. Matijošaitis skelbia antrąkart sieksiantis mero posto

Apie tai savivaldybės administracijos darbuotojai puikiai žinojo, tačiau meras niekada nepasakė „ne“ ir pasinaudojo galimybe likti reitingų viršūnėse iki pat paskutinės dienos, kai reikėjo paskelbti apie kandidatavimą. Meras-ne-politikas liko tvarkyti miesto ūkio.

Interesų lauke – nekilnojamas turtas

Kauniečius greit pasiekė kalbos apie būsimus mero taikinius. 2019 m. vasario mėnesį Kauno miesto taryba pakoregavo dviejų miesto draustinių planus – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį, kuriame yra Lampėdžio miškas ir karjeras, o taip pat sumažino Veršvos kraštovaizdžio draustinio Vičiūnų vandenvietę. Vieno iš draustinių buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V. Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų.

Vandens telkinio pakrantė gerokai praplėsta į ežerą sustūmus didžiules grunto krūvas. Taip padidėjo teritorija, kuri galės būti panaudota gyvenamųjų namų infrastruktūrai kurti. Sausumą praplėtus į ežerą, apsaugos juosta (joje draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą, žemės paviršių) ir zona jau nepatenka į užregistruotų sklypų teritorijas.

Už pakrantės apsaugos juostos darkymą ir privačios įmonės sklypų praplėtimą sumokėjo savivaldybė. Meras tuomet teigė, kad „greta teritorijos vykstantys darbai ir ten naudojama technika nesusiję su mūsų įmonei priklausančiais sklypais – ten vyksta Lampėdžio ežere esančio iškyšulio nukasimo ir gilinimo darbai“.

2019 m. vasario 5 d. Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui sumažinti Vičiūnų vandenvietę. Abiejose Vičiūnų vandenvietės pusėse sklypus turėjo mero sūnus Š. Matijošaitis. Jis valdė mažiausiai 2 ha žemės.

Sumažinus Vičiūnų vandenvietę, atsilaisvinusią žemę planuota grąžinti gyventojams, kurie dar nebuvo susigrąžinę sovietmečiu nusavintos žemės. 2020 m. pradžioje Kauno miesto administracijos direktorius buvusioje vandenvietės teritorijoje suformavo keturis naujus sklypus, kurių bendras plotas daugiau kaip 2,5 ha. Sklypai perduoti NŽT nuosavybės teisėms atkurti. Pernai kovą visi šie sklypai grąžinti vienam savininkui, o liepos mėn. šis savininkas pardavė sklypus Š. Matijošaičiui.

2019 m. balandį buvo paviešintas Kauno miesto savivaldybės projektas, kuriuo siekta nutiesti dviejų juostų kelią Šančiuose palei krantinę. Tai mėgstama poilsio vieta, šalia paplūdimys, sporto zonos dviračių takas. Kaip tik prie Panemunės tilto, ant Nemuno kranto buvo suplanuotas naujas daugiabučių kvartalas, o prie geležinkelio tilto nubraižyti dar trys šešiolikos aukštų daugiabučiai, kuriuos projektavo buvęs visuomeninis mero patarėjas Gintautas Natkevičius.

Šančių „dangoraižių“ statybos šių metų sausį

LRT tyrimų skyrius nustatė, kad daugiabučių statybą organizavo V. Matijošaičio aplinkos žmonės, pats meras neigė, kad šiame reikale turėjo interesų. 2019 m. Žemųjų Šančių bendruomenė surinko 6 tūkst. rajono gyventojų parašų prieš naujojo kelio tiesimą, tačiau savivaldybė neatsisakė projekto, tik jį pakoregavo – sutrumpino ir šiek tiek susiaurino gatvę. Gatvės kol kas nėra.

Čia pateikiau tik jau viešai žinomas istorijas.

Kaip bandyta prijungti Kauno rajoną

2019 metais kilo dar vienas triukšmas: V. Matijošaitis norėjo prijungti Kauno rajoną prie Kauno savivaldybės. Kaip ir prognozavau, tai nepavyko. Toks sprendimas gali būti priimtas tik gyventojams sutikus. Kauno meras teigė, kad „viskas apeinama“. Savivaldybių vadovų atstovų susitikime kitiems ėmus aiškinti, kad tai neįmanoma prieš gyventojų valią, meras pareiškė, kad „mes tą jų valią nupirksim“.

Tų pačių metų spalį V. Matijošaitis pasirašė sprendimą, kuriuo pakeisti lopšelių ir darželių įkainiai – nutarta mokestį už darželius kompensuoti tik tiems, kas gyvenamąją vietą deklaravo Kaune. Kauno rajono gyventojams, vedantiems savo vaikus į darželius mieste, mokestis išaugo 16 kartų. Kauno rajono bendruomenė tokį sprendimą laikė šantažu, susijusiu su siekiu prijungti rajoną prie miesto.

2019 m. spalį Kauno rajono savivaldybės taryba nepritarė siekiui prijungti Kauno rajoną prie Kauno miesto savivaldybės. Jokios gyventojų apklausos net nebuvo, svajonės apie Didįjį Kauną (taip nuskambėjo vieno renginio „Žagirio“ arenoje metu) galėjo būti pamirštos.

Nenoras nutraukti ryšius su Rusija

Kas įvyko šiemet – jau žinote. Kauniečiai rinkosi prie Kauno miesto savivaldybės pasakyti, ką mano apie mero sprendimą nenutraukti Kauno bendradarbiavimo sutarčių su Rusijos miestais ir jo neaiškią poziciją dėl verslo Rusijoje.

Nejaukiai skambėjo savivaldybės išsisukinėjimas, kad santykiai nenutraukiami, nes miestas vadovaujasi Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, kuriose nėra punkto, skatinančio nutraukti bendradarbiavimą, ir tuo, kad šis ryšys tarp miestų nėra pagrįstas politika. Vėliau šios sutartys nutrauktos.

Protestas prieš Matijošaičių verslą Rusijoje

Kaip pastebėjo Andrius Tapinas, V. Matijošaičio „sukurtas verslas ir šiandien puikiai pardavinėja savo „Viči“ krabų lazdeles Donecke ir Kryme, moka mokesčius Rusijai ir netiesiogiai finansuoja karą, kuriame žūsta Ukrainos žmonės“.

Kovo 9 d. įtarus kyšininkavimu sulaikytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Meras iš pradžių jį gynė, o po dviejų savaičių pareiškė, kad „mano nuostata yra tokia – vagis, kyšininkas turi sėdėti kalėjime“.

Pats V. Matijošaitis neatsistatydino.

Kas norite lažintis, kad chamizmatiškasis meras (Pauliaus Gritėno sugalvotas apibūdinimas) po kitų rinkimų šio posto nebeužims? O gal manote, kad laimės balsai tų, kurie apie politikus sako, jog „nesvarbu, kad vagia, svarbu ir miestui ką nors gero padaro“.

Kaunui reikia kito mero. Ir jis bus visiškai kitoks. Bendraujantis, įsiklausantis, vienijantis kauniečius.

Tai – asmeninė švietimo ministrės patarėjo D. Luko nuomonė, kuri nėra tapati redakcijos nuomonei. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA