Įtampa nuo šiol oficiali: Kauno rajonas vienbalsiai nepritarė jungimui prie miesto | Kas vyksta Kaune

Įtampa nuo šiol oficiali: Kauno rajonas vienbalsiai nepritarė jungimui prie miesto

D. Beržinio nuotr.

Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį neeiliniame posėdyje sprendė teritorijų prijungimo prie miesto klausimą. Absoliučiai visų politinių jėgų ir bendruomenių atstovams išsakius kritiką dėl skuboto Kauno savivaldybės nutarimo, vienbalsiai nuspręsta nepritarti rugsėjo pradžioje inicijuotai procedūrai. Simboliška, kad oficialiai susipriešinimą šiuo klausimu deklaruojantis sprendimas priimtas Vietos savivaldos dieną.

Ne jungti, o bendradarbiauti

Posėdyje prabilęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas skatino eiti ne beatodairiško jungimo keliu sprendžiant švietimo, transporto ir kitus klausimus. Tai, jo teigimu, susiję ne su administracine reforma, o bendradarbiavimu bei teisingu atsiskaitymu už paslaugas, ir ne daugiau.

„Tai palies visus. Nebūna, kad prijungtos kaimiškos teritorijos tampa miestu. Mano ir konsultantų vertinimu, likusios seniūnijos turės labai ribotas galimybes plėtoti infrastruktūrą, spręsti švietimo, sveikatos apsaugos klausimus“, – sakė V. Makūnas.

Niekas, anot mero, nerūšiuoja žmonių ir nesikėsina į teritorijas. Jeigu kyla klausimas, jis pristatomas žmonėms, ir tas procesas vyksta ne dieną, savaitę, mėnesį, o 3-4 metus.

[susije_video kurie=”1″]

„VDU ekspertai sako, kad Europos valstybių patirtis mums leidžia rinktis ne jungimosi, o bendradarbiavimo modelį. Visoms grėsmėms ir galimybėms identifikuoti reikia išsamaus tyrimo. Tik atlikus jo sklaidą bendruomenėse ir gyventojų apklausą galime svarstyti Kauno miesto ribų išplėtimo klausimą“, – tvirtino meras.

Planuojama apklausa – diskriminuojanti

Posėdyje pasisakiusi Kauno rajone gyvenanti Seimo narė Raminta Popovienė teigė, kad Kauno tarybos sprendimas prijungti prie miesto 99 rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų parengtas pažeidžiant ne vieną įstatymą.

„Šiuo klausimu savo poziciją turi išsakyti visos šalies ministerijos, ir ne tik pareikšti nuomonę, bet išanalizuoti ir pateikti išvadas“, – sakė R. Popovienė, pridūrusi, kad matome teisininkų, visuomenininkų diskusijas, tačiau nei iš aukščiausių politikų, nei iš Vyriausybės argumentų negirdėti.

[susije_video kurie=”2″]

Parlamentarė taip pat pastebėjo, kad planuojama apklausa yra diskriminuojanti, nes ketinama apklausti tik prijungiamų teritorijų gyventojus. Spaudos konferenciją Seime surengusi ir kreipimąsi į aukščiausias valstybės institucijas inicijavusi politikė rajono tarybos narius kvietė nepritarti sprendimui kaip neparuoštam ir neatsakingam, mat jis turės pasekmes ne tik Kauno rajono savivaldybei, bet ir visai Respublikai.

Būgštauja dėl ūkininkų ir verslininkų ateities

Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjusi Violeta Boreikienė pažymėjo, kad skubotas, nedemokratiškas miesto savivaldybės siūlymas priimtas prieš mėnesį, tačiau jau dabar matome dirbtinai supriešintus rajono savivaldybės gyventojus ir veltui švaistomą energiją.

„Parengtas planas selektyvus, diskriminuojantis piliečių teises, galintis suardyti darnios savivaldos modelį. (…) Padidėjus mokesčiams augtų šešėlis, nedarbas, likusios seniūnijos būtų pasmerktos socialinei atskirčiai“, – baugų scenarijų piešė V. Boreikeinė.

Politikė pateikė ir objektyvių duomenų – nekilnojamojo turto mokesčio tarifai mieste smulkiesiems juridiniams vienetams siekia 0,7 proc. o rajone – 0,3 proc. Kitiems asmenims – atitinkamai 1 proc. prieš 0,5 proc. Į planuojamą prijungti teritoriją taip pat patenka beveik 1000 ūkių arba 40 proc. rajone deklaruojamų pasėlių, tad prijungimas gali sudaryti keblumų ūkininkams gaunant finansinę paramą ir apskritai sugriauti efektyviai veikiančią savivaldą.

„Kauno rajonas atviras visiems – čia kuriama verslui palanki investicinė aplinka, leidžianti integruoti į darbo rinką tūkstančius jaunų žmonių. Ateikite į Kauno rajoną, priimsime išskėstomis rankomis. (…) Europos šalyse taip pat veikia žiedinės savivaldybės, niekas neskuba jų naikinti, nestato užtvarų ir neklausia, kur sumokėjai pajamų mokestį, į kurį konteinerį išmetei nuograužą, jau nekalbu apie vaikus“, – dėstė V. Boreikienė.

Tarybos narė kvietė miesto savivaldybę bendradarbiavimo pagrindu kartu kurti Kauno rajono tapatybę, bendrą viešojo transporto sistemą, didinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti verslą, pritraukti investicijas. „Linkime visiems gyventi kaip europiečiams, be užtvarų ir sienų, ne diskriminuoti, bet gerbti“, – į vakarietišką modelį apeliavo V. Boreikienė.

Šitoks procesas įmanomas tik Lietuvoje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis Romas Majauskas teigė galbūt sutinkantis ir visus gal pamąstant, kad reikėtų kažkokių permainų, bet tik Lietuvoje esą įmanomas šitoks nedemokratiškas variantas, kokį pasirinko Kauno savivaldybė.

„Matome ir Seime, kad „valstiečiai“ daro tam tikrų klaidų, kai vienas sugalvoja ir bando neatsiklausęs pritaikyti žmonėms. Kaip LVŽS nepritariame šiam sprendimui“, – pareiškė R. Majauskas, perskaitęs ir atostogaujančios „valstiečių“ frakcijos seniūnės Jūratės Truncienės raštą, kuriame ji pareiškia, kad miesto valdininkų sprendimas nekorektiškas rajono savivaldybės administracijos, gyventojų ir kitų Pakaunėje veikiančių subjektų atžvilgiu.

„Daug metų dalyvauju rajono tarybos veikloje, taip pat Eismo komisijoje. Labai dažnai nesuprantamas miesto – tarsi vyresnio brolio – požiūris į rajoną. Mes jums to neleisime daryti, čia neleisime eiti. Manau, sveikas protas nugalės ir tokių skubotų dalykų neatsiklausus žmonių nedarysime. Tam ir esame politikai, manau, reikia tęsti demokratinę gaidą, paklausiant visų gyventojų, ko nori jie“, – kalbėjo R. Majauskas.

J. Urbanavičius / D. Beržinio nuotr.

Prieš prijungimą pasisakė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Justinas Urbanavičius, konservatorių vardu pažadėjęs iš opozicijos siekti, kad būtų užtikrinta rajono gyventojų gerovė, bei vienintelis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas rajono taryboje Gintautas Krilavičius.

Įžvelgia grobuonišką elgesį

Rajono bendruomenėms atstovaujantis sociologijos profesorius Gediminas Merkys pastebėjo, kad rajono savivaldybės parengtas sprendimas neblogas, pagrįstas duomenimis, į reikalą įsigilinta, priešingai nei kaimynų atveju. Visgi nuo tribūnos akademikas skėlė, kad rajono valdininkai parašė atsakymą, tarsi kaimynų procesas būtų demokratiškas, skaidrus.

„Turinio požiūriu mums siūlo nesąmonę – grobuoniškas elgesys, o atsakote demokratiškai. Jūs politinės valdžios, ne teisės organas. Politinis procesas prasidėjo, bendruomenės supriešintos, žiniasklaida ūžia“, – sakė G. Merkys, sprendimo projektą siūlęs praplėsti dviem „grynai politiniais“ punktais.

G. Merkys / D. Beržinio nuotr.

Pirma – miesto savivaldybės sprendimą esą lydėjo gąsdinanti kampanija. Įtampos tikslais buvo panaikinti viešojo transporto maršrutai, bauginama 16 kartų didesniais darželio mokesčiais, išeksponuota „neegzistuojanti rajono tėvo nuomonė“. Tai, G. Merkio teigimu, primena penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykdytos sovietinės dezinformacijos aparatą.

Miesto sprendimas, tvirtino profesorius, dėl įstatymų pažeidimų taip pat sukėlė sumaištį, nepasitikėjimą valdžia tarp rajono gyventojų. „Šiuo metu stebime spontaniškus susirinkimus (gerai kad taikius), susibūrimus, protestus, parašų rinkimus. (…) Kviečiu jus būti politikais ir priimti politinius sprendimus“, – į tarybos narius kreipėsi G. Merkys.

Nuspręsta vienbalsiai

Po pasisakymų visi 25 Kauno rajono tarybos nariai lydint plojimams nusprendė nepritarti Kauno miesto savivaldybės siūlymui keisti miesto teritorijos ribas, prie nutarimo projekto aiškinamojo rašto buvo pridurtas ir G. Merkio siūlymas procesą vertinti politiniu kampu.

Kaip nurodoma V. Makūno įgarsintame teisės akto projekte, toks miesto siekis neatitinka darnios regioninės politikos principų, tikslų ir gairių, neparemtas objektyvia statistika bei ekonominiais skaičiavimais, miestas taip pat esą nenurodė, kaip pakeitimai realiai paveiktų abiejų savivaldybių gyventojų kokybę ir paslaugų prieinamumą.

Miesto sprendimas prisijungti dalį rajono teritorijų atmestas vienbalsiai / D. Beržinio nuotr.

Prijungus nurodytas teritorijas prie miesto, pagal projektą, sutriktų daugumos Kauno rajone švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla, o likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl mažo surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą.

Taip pat esą būtų išardytas mokyklų tinklas, kultūros, sporto ir viešosios bibliotekos organizacinė struktūra, dalyje teritorijos būtų neprieinamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, tuo metu likusi rajono savivaldybės teritorijos dalis patirtų didesnę socialinę atskirtį, nes joje yra žymiai daugiau socialines pašalpas ir socialines paslaugas šeimai gaunančių asmenų. Visą teisės akto projektą galite peržiūrėti čia.

Kauno rajono savivaldybėje vykstant neeiliniam tarybos posėdžiui, prie pastato būriavosi ir aktyvūs bendruomenių atstovai. Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga pateikė prieš Kauno rajono dalijimą pasisakančių gyventojų parašus – jų surinkta net 25 tūkst.

Žmonės iš prijungiamų teritorijų dalinai gyvena mieste

Kaip pirmoje rugsėjo pusėje nurodė Kauno savivaldybė, siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas. Dėl teritorijų prijungimo konsultuotis su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe planuota jau tarybai priėmus sprendimą.

Priimtame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių. Pabrėžta, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimis. Žadėta ir kad nesikeistų ir mokesčių dydis.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tuomet teigė, kad šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas – rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius bei mokyklas ir nėra patenkinti infrastruktūros būkle, darželių trūkumu, viešojo transporto ir kitų paslaugų situacija. Nors buvo kviestas į ketvirtadienio rajono tarybos posėdį, pats V. Matijošaitis į jį, beje, neatvyko, nes atostogauja, o kitų miesto savivaldybės atstovų taip pat nedelegavo.

Kaip paaiškėjo, nebūtinai tiksliais skaičiais operavusi miesto savivaldybė nurodė, kad Kauno darželius lanko per 5 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Tai miesto savivaldybės biudžetui esą kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3,2 tūkst. rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti.

Taip pat skelbta, kad miestas kas mėnesį išleidžia 86 tūkst. eurų išlaikyti dešimčiai rajoninių maršrutų, o miestą aptarnaujančios komunalinės įmonės paslaugas teikia per 25 tūkst. adresatų rajone. Akcentuotos ir išlaidos rajono gyventojams miesto gydymo įstaigose.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA