Nuspręsta: Kauno miestas inicijuoja veiksmus dėl Kauno rajono prijungimo

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Antradienį į posėdį susirinkusiai Kauno tarybai buvo skubos tvarka pateiktas svarbus klausimas dėl 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimo prie miesto teritorijos. Nors iniciatyva gerokai nustebino rajono bendruomenes ir opozicinę konservatorių frakciją, kuri siūlė klausimą plačiai aptarti, nuspręsta pradėti procesus.

Šiandien Kauno tarybai pritarus kai kurių arčiausiai miesto esančių Kauno rajono teritorijų prijungimui prie miesto, kaip pristatė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, pirmiausia bus atliekama rajono gyventojų apklausa, taip pat diskutuojama dėl proceso su Kauno rajono savivaldybe. Mini referendumo datą turės paskelbti Vidaus reikalų ministerija.

Prijungimas argumentuojamas tuo, kad 13 seniūnijų gyventojai tampriai susiję su miestu – čia dirba, naudojasi miesto infrastruktūra, viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis, esą, praktiškai yra Kauno gyventojai.

Tuo metu prie savivaldybės antradienio rytą susirinkę protestuotojai tvirtino, kad atriekus 13 turtingiausių seniūnijų, įskaitant Karmėlavos, kitos bus paliktos be išlaikymo, darbo ir socialinių garantijų, infrastruktūros plėtros. Gyventojai teigė, kad atokesnės seniūnijos išlaikomos tų, kurias ir nori prisijungti Kaunas.

Mitinguotojai susibūrė prie Kauno savivaldybės: referendumą laiko manipuliacija 29 nuotr.

Nusišalinti bandė daugiau nei pusė tarybos narių

Prieš pradedant klausimo nagrinėjimą, tiesa kilo grėsmė, kad už jį balsuoti nė nebus įmanoma. Kaip pranešė posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Andrius Palionis, nusišalinimų pateikta tiek, kad galėjo nesusidaryti kvorumas – būtinas tarybos narių skaičius, kad priimti nutarimai būtų pripažinti galiojančiais.

Visgi balsuojant nepritarta Visvaldo Matijošaičio nusišalinimui, o Šarūno Matijošaičio, Dainiaus Matijošaičio, Jono Audėjaičio, Ramunės Bičkauskienės, Solveigos Dambrauskaitės, Sauliaus Kavaliausko, Ingridos Lapėnaitės-Krasnickės, Rimanto Lekavičiaus, Viktorijos Mačiūnės, Rosvydo Marcinkevičiaus, Kęstučio Morkūno, Jauniaus Ramoškos, Ramūno Širvio, Karolio Stirbio, Visvaldo Varžinsko, Ingridos Visockienės, Tomo Žebuolio, Karolinos Žekaitės, Benjamino Želvio, Rasos Šnapštienės nusišalinimo prašymai atmesti bendru sutarimu. Nusišalinti neleista ir Jurgitai Šiugdždinienei su Jonu Koryzna.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė mėgino prijungimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės: „Kauno miesto savivaldybės ribų keitimas yra strateginis klausimas, susijęs su rajono teritorija, jis turi įtakos Kauno regionui. Klausimas pateiktas tik vakar, jį priskirta nagrinėti trims komitetams, tačiau nė vienas dėl suprantamų priežasčių nenagrinėjo.“

Anot E. Gudišauskienės, tarybos nariai negavo reikalingos informacijos, aiškinamajame rašte nepateikti išsamūs argumentai, kodėl reikėtų plėsti misto ribas. TS-LKD frakcija siūlė į darbotvarkę neįtraukti klausimo, organizuoti jungtinį komitetų posėdį, kuriame ekspertai išsakytų socialinius, ekonominius argumentus, kodėl reikėtų plėsti savivaldybės teritorijos ribas. Mandagiai išklausę priekaištų, valdantieji nusprendė rajono prijungimą svarstyti tuoj pat.

Kaunas „išaugo“ savo drabužį?

Kaip dėstė P. Keras, šiandieninis Kaunas daug didesnis nei rodo administracinės ribos – už jos atsidūrę gyventojai esą tampriai ekonominiais ryšiais susiję su miestui. Savivaldybės skaičiavimais, didelė dalis gyventojų naudojasi miesto paslaugomis, daugiau kaip 50 proc. dirba mieste.

„Pirmas žingsnis būtų projekte nurodytų gyventojų apklausa – mini referendumas, kuriame jie išsakytų, ar nori tapti Kauno gyventojais. Antru punktu būtų kreipiamasi į rajono savivaldybę, kad ši pateiktų savo nuomonę dėl prisijungimo“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Konservatoriui J. Koryznai kilo visai pagrįstas klausimas, kokiu principu pasirinktos prijungti numatomos teritorijos. Tarybos narys sudvejojo, ar tik čia nėra savotiškas razinų nuskabymas nuo torto – paimami turtingiausi rajonai, iš kurių miestas gali išspausti daugiausia ekonominės naudos.

P. Keras argumentavo, kad jungiamos tampriausiai susijusios su miestu rajono dalys: „Iš esmės miesto gyventojai, kurie atsidūrę už ribos, tačiau tiesiogiai paslaugomis integruoti į miestą. Jų gyvenimas vyksta miesto teritorijoje. Jeigu pritarsite sprendimui, kreipiamės ir kviečiame šiuo klausimu pasisakyti rajono savivaldybę.“

Kauno savivaldybės pateikta prijungiamų rajono teritorijų vizualizacija / Kaunas.lt nuotr.

Aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad jau atlikta preliminari gyventojų apklausa. P. Keras patikslino ją surengus „Eurointegracijos projektus“, tai buvo reprezentatyvi apklausa, leidusi susidaryti bendrą vaizdą apie rajono gyventojų nuomonę, tačiau prijungimo procesą leidžianti pradėti apklausa įstatymų nustatyta tvarka bus atlikta pritarus projektui.

Čia TS-LKD frakcijos atstovas Vygantas Gudėnas pastebėjo, jog rajono gyventojai dar 2007 m. pasisakė neturintys jokio noro jungtis prie miesto. „Vaišvydavai, Rokams, Romainiams miestiečiai davė daug pinigų, tos sumos tikrai ženklios. Ar neatsitiks taip, kad miesto sąskaita tempsime gerai besitvarkančius rajono žmones“, – svarstė politikas.

Aktyviausios rajono bendruomenės stojo prieš

Tarybos posėdyje pasisakiusi 27 aktyviausias bendruomenes vienijančios Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, teigė, kad už durų vykstančiame pikete dalyvaujantys – Kauno rajono žmonės ne prieš pertvarkas, naujoves, bet už tai, kad tai būtų derinama su bendruomenėmis.

„Apie minėtą apklausą nesame girdėję. Norime, kad gyventojai būtų laimingi, gautų geriausias paslaugas, būtų užtikrintos viešosios teisės, neprieštaraujame jungimui. (…) Tačiau klausti reikia demokratiškai, ruošti sprendimus demokratiškai, negalima pjaustyti rajono, kas skanu, kas ne“, – kalbėjo E. Juozapavičienė.

Pasak jos, rajonas dirbo atsakingai, nuosekliai, o prijungus kai kurias dalis prie miesto, neaišku, ką darys tos seniūnijos, kurios kantriai laukė, kol bus sutvarkytos gatvės, pastatytos mokyklos, ateis jų klestėjimo laikas.

„Atkreipiame dėmesį, kad sprendimas paruoštas remiantis buldozeriniu principu, jis turi būti išdiskutuotas, apie prijungimą reikia klausti ne tų seniūnijų, kurias ketinama prijungti, o tų, kurios liks Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“, – kritikos negailėjo Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė.

Rajono meras įvertino skeptiškai

Kaip primena „Kas vyksta Kaune“, pirmadienį paskelbta, kad Kauno miestas, siekdamas pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto teikiamomis paslaugomis besinaudojančių gyventojų, nori prisijungti 13 rajono seniūnijų. Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

„Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, per kurį žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – pirmadienį tvirtino V. Matijošaitis.

Anot Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, savivaldybės administracija įsitikinusi, kad diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus tarptautinius ekspertus, atlikus išsamią mokslinę studiją ir pasitarus su gyventojais.

„Turime visi kartu nuspręsti, koks savivaldos modelis Lietuvai labiausiai tinka. Susipažinus su V. Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių“, – vakar paviešintame komentare teigė V. Makūnas.

205 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauniečiai vasarą išnaudojo kitaip: pėsčiomis keliavo iki Palangos

Jaunieji žalgiriečiai pranoko varžovus ir išplėšė trofėjų

Iš savivaldybės patalpų iškraustomas istorinės technikos muziejus: buvome apgauti

Skaitytojai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos? (papildyta)

Pakaunės krašte žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis

Šilumą kol kas teks pamiršti: šalnos darysis vis įžūlesnės

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę