Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino izoliuoti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją bei jos sąjungininkę Baltarusiją „visuose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose“, griežtinant iki šiol joms paskelbtas sankcijas.
Apie tai Lietuvos vadovas kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute).
„Atskirai kalbėjome apie tolesnį sankcijų Rusijai griežtinimą. Mes privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę visuose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Privalome atkirsti nuo SWIFT sistemos visas Rusijos ir Baltarusijos finansų institucijas, uždaryti mūsų jūrų uostus taip, kaip uždarėme oro erdvę. Maksimaliai greitai užtikrinti Europos Sąjungos nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Su M. Rutte jis aptarė situaciją regione, karą Ukrainoje, taip pat dvišalius santykius. Šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis dėl klausimų, kurie bus svarstomi NATO viršūnių susitikime ir Europos Vadovų taryboje.
„Aptarėme savo didžiulį susirūpinimą dėl artėjančios Rusijos grėsmės. Šį savaitgalį matėme, jog (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nesuteikia mums priežasčių tikėtis, jog beprasmė prievarta Ukrainoje greitai pasibaigs“, – kalbėjo Nyderlandų premjeras.
„Čia, Lietuvoje, žmonės jau seniai yra itin susirūpinę dėl savo regiono saugumo. Aš visiškai juos suprantu“, – tvirtino jis.
Lietuva užtikrina Europos saugumą – M. Rutte
Nyderlandų premjeras pabrėžė Europos ir NATO partnerių vienybės svarbą agresijos akivaizdoje.
„Labai svarbu, kad visi Europos partneriai ir NATO sąjungininkai ir toliau veiktų vieningai. Kaip tiesioginė Rusijos ir Baltarusijos kaimynė Lietuva atlieka kertinį vaidmenį užtikrinant Lietuvos saugumą“, – tvirtino M. Rutte.
Jis akcentavo, jog Lietuvos pasienis yra ir Europos pasienis.
„Esame atsakingi už šios teritorijos saugojimą ir gynybą. Dėl šios priežasties olandų karinio personalo buvimas Lietuvoje yra aktualus kaip niekad“, – teigė jis.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 250 Nyderlandų karių, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė.
M. Rutte taip pat gyrė Lietuvą už pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams.
„Anksčiau Lietuva suteikė prieglobstį tūkstančiams Baltarusijos politinių pabėgėlių, o dabar matome Lietuvos gerumą Ukrainos pabėgėliams“, – kalbėjo jis.
Nyderlandų premjeras pabrėžė, jog sudėtingu laikotarpiu svarbu palaikyti ryšį su partneriais, todėl lankosi Lietuvoje ir Lenkijoje, o netrukus vyks į Turkiją.
Pakvietė daugiau karių
G. Nausėda teigė susitikimo metu pasiūlęs Nyderlandams atsiųsti į Lietuvą daugiau karių bei padidinti šalies pajėgas, šiuo metu veikiančias NATO priešakinių pajėgų batalione.
„Pasiūliau gerbiamam Markui, kad mes galėtume tų karių priimti ir daugiau ir manau, kad mano pasiūlymas buvo išgirstas ir bus apsvarstytas“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, didžiausias dėmesys susitikimo metu buvo skiriamas Rusijos karui Ukrainoje bei Europos gynybos stiprinimui.
„Sutarėme, kad NATO privalo stiprinti rytinį flangą. Europos Sąjungos valstybės – didinti gynybos biudžetus, tam, kad būtume pasiruošę atremti bet kokią grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, taip pat kalbėta apie pagalbą Ukrainai, pirmiausia – oro gynybos sistemas, galimybes užtikrinti humanitarinius koridorius, kurie, pasak G. Nausėdos, išgelbėtų „tūkstančių civilių gyvybes ir sveikatas“.
Nyderlandų premjeras taip pat susitiko su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, kur aptarė pagalbą Ukrainai, paramą nuo karo bėgantiems šalies gyventojams, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai stiprinimą, Ukrainos eurointegracinius siekius.
G. Nausėda sako būsiąs „ramybės drumstėjas“
Europos Sąjungai (ES) nerandant sutarimo dėl Ukrainos narystės bendrijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiuo klausimu bus „ramybės drumstėjas“. Taip jis kalbėjo pirmadienį Prezidentūroje susitikęs su Nyderlandų premjeru M. Rutte.
„Ukrainai reikia labai aiškios žinutės apie kandidatės statusą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Ukraina jau rytoj taps ES nare. Tai reikš tik ilgo kelio pradžią, bet ta pradžia bus aiškiai apibrėžta, o svarbiausia – suteikianti viltį dabar kovojantiems ir aukojantiems gyvybę Ukrainos žmonėms, kad šios šalies ateitis – ES šeimoje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje lėmė reikšmingus pokyčius bendrijos lyderių mąstyme: imta siųsti ginklus Kyjivui, įvestos iki šiol griežčiausios sankcijos Kremliui.
„Politika nėra stovinčio vandens telkinys, tai yra upė. (…) Tai man suteikia viltį, kad pajudėsime ir šiuo (Ukrainos narystės ES – BNS) klausimu. Bent jau Lietuva žada būti tas ramybės drumstėjas, kuris neleis šitai diskusijai baigtis“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Bendrijos lyderiai anksčiau šį mėnesį Versalyje pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, tačiau bendrame pareiškime teigė, jog Briuselis ir Kyjivas toliau stiprins partnerystę, siekiant palaikyti Ukrainą „einant europietišku keliu“.
Tą pirmadienį pakartojo ir Nyderlandų premjeras.
„Mūsų nuomonės išsiskiria dėl spartaus ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai. Tas tiesa, nebandykime to nustumti į kampą, – kalbėjo M. Rutte. – Tapimas Bendrijos nare yra ilgas ir kruopštus biurokratinis procesas, tokia realybė. Nėra jokio atskiro greito kelio.“
Jo teigimu, šiuo metu Europos Komisija nagrinėja Ukrainos prašymą tapti nare, po to „seks kiti žingsniai“.
M. Rutte pabrėžė, kad lygiagrečiai vyksta santykių su Kyjivu stiprinimas: „Turime Asociacijos susitarimą, turime Laisvosios prekybos susitarimą“.
Savo ruožtu G. Nausėda pabrėžė, kad ES negali „tapti biurokratinių procedūrų įkaitais“ ir privalo veikti greičiau.
