Naujuoju tiltu virš Neries netrukus galės važiuoti automobiliai

Kleboniškio tilto statybos
D. Biržiečio nuotr.

Prieš pandemiją prasidėję naujojo tilto per Nerį statybos juda į pabaigą. Vilnius-Klaipėda atkarpoje ties Kaunu vykstantys darbai turėtų smarkiai palengvinti čia iškylančią spūsčių problemą. Naujojo tilto statybose liko užbaigiamieji darbai ir kontroliniai bandymai, po kurių bus paleistas transporto eismas.

Liko baigiamieji darbai

„Kauno tiltų“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad statybų aikštelėje vykdomi paskutinio objekto įgyvendinimo etapo darbai.

„Kelyje A1 ties Kleboniškiu statomo tilto per Nerį statybų aikštelėje – paskutinio objekto įgyvendinimo etapo darbai: įrengiame garsą slopinančias sienutes, atliekamas horizontalus bei vertikalus kelio ruožo ženklinimas, kiti baigiamieji darbai. Artimiausiu metu suplanuotos ir papildomos užduotys, t. y. atraminės sienos prie Panerių gatvės įrengimas“, – teigė ji.

Anot G. Samulionytės-Lekavičienės, jau greitu metu bus atliekami kontroliniai bandymai po kurių bus galima paleisti transporto eismą.

„Suprantame šio objekto svarbą ir eismo dalyvių norą kuo greičiau važiuoti naujuoju tiltu, tačiau kaip ir visur, taip ir čia saugumą laikome prioritetu. Iki vasario mėnesio planuojame atlikti statinio kontrolinius bandymus, po jų naujuoju tiltu bus galima paleisti transporto eismą. Galutinai visas objektas bus pabaigtas pavasarį“, – patikino „Kauno tiltų“ atstovė.

Darbams koją kišo COVID-19

Anksčiau G. Samulionytė-Lekavičienė informavo, kad pavyko išvengti visiško darbų sustabdymo dėl pavasarį išaugusio darbuotojų sergamumo COVID-19 infekcija. Tiesa, problemų kėlė ir intensyvūs krituliai pavasarį.

„Pavasarį pavyko išvengti visiško darbų sustabdymo, kurį galėjo lemti dėl pandemijos išaugęs kolektyvo sergamumas. Dalis dirbančiųjų objekte susirgo COVID-19 infekcija, tačiau situaciją, mūsų vertinimu, sėkmingai suvaldėme optimaliai perorganizavę žmogiškuosius išteklius, tęsdami įsipareigojimus užsakovui ir užtikrindami kokybę“, – teigė „Kauno tiltų“ atstovė.

Kitas nemenkas iššūkis, pasak G. Samulionytės-Lekavičienės, buvo gausūs krituliai pavasarį, kai ypač daug lijo. Įtakos atsilikimui nuo grafiko turėjo ir nenumatyti papildomi darbai statybvietėje.

Pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. registruotą viešojo pirkimo sutartį bendrovė įsipareigojo darbus atlikti per 17 mėnesių neskaičiuojant technologinių pertraukų žiemą, tad statybos užbaigtos turėjo būti apie 2021-ųjų vidurvasarį.

Kvietė rangovus dėl vidurinio tilto

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rangovus kvietė dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, esančio šalia baigiamo statyti tilto (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km) rekonstravimo.

Tuomet LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius teigė, kad rinkos konsultacijomis siekiama iš anksto informuoti rinką apie būsimą pirkimą ir sudaryti sąlygas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl būsimo pirkimo objekto iki pirkimo pradžios.

Be to, kartu buvo skelbiamas techninis darbo projektas, planuojami kvalifikaciniai reikalavimai ir ekonominio naudingumo kriterijai, rašyta LAKD pranešime žiniasklaidai. Po rinkos konsultacijų bus skelbiamas pirkimas minėtam tiltui rekonstruoti. Pirkimą planuojama paskelbti šių metų pirmąjį ketvirtį.

Planuojama, kad A. Meškinio tiltas galėtų būti rekonstruotas iki 2023 m. pabaigos. Rekonstravus šį tiltą, ketinama rekonstruoti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį.

Pasak LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininko Sauliaus Jansono, naujo tilto per Nerį statybos užsitęsė dėl papildomų, nenumatytų darbų projekto įgyvendinimo metu, gausių kritulių lietingais mėnesiais, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad 2021-ųjų sausio pabaigoje statybvietėje nukritus metalinėms konstrukcijoms, vienas „Kauno tiltų“ darbininkas žuvo ir keturi buvo sužaloti.

Sumažės spūstys

A. Meškinio arba Kleboniškio tiltą, esantį A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi, sudaro du atskiri gelžbetoniniai tiltai. Pirmoji krantų jungtis, kuria automobiliai juda link Klaipėdos, pastatyta 1964 m., o antroji, kuria judama link Vilniaus – 1981 m. Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, tranzitinio ir vietinio eismo srautai bus atskirti: keturias vidurines juostas numatoma skirti tranzitiniam eismui, o keturias kraštines naudoti kaip jungiamuosius kelius vietiniam eismui.

Minėti tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 iki 100,47 km, yra labiausiai apkrauti Lietuvoje. Lietuvos automobilių kelių direkcija skaičiuoja, kad šiuo kelio ruožu, į kurią patenka ir minėti tiltai, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 68 tūkst. automobilių.

Darbus atlieka 32,34 mln. eurų vertės konkursą laimėjusi kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA