„Ieškome Kauno mero! Radus, pranešti“, – tokiu šūkiu Pilietinio pasipriešinimo dieną minėjo prie savivaldybės Laisvės alėjoje susibūrusios aktyvios Kauno bendruomenės. Protestuotojai teigia, kad jau kelerius metus svarbūs sprendimai mieste priimami neatsiklausus kauniečių, o Visvaldo Matijošaičio komanda nereaguoja į gyventojų bandymus užmegzti dialogą. Aktyvistai netgi paviešino darbo skelbimą naujam miesto vadovui rasti, tačiau savivaldybės atstovai į sujudimą žiūri ramiai – mero ieškoti dar anksti.
„Ieškome Kauno mero – dabartinio, kad įsitikintume, jog jis egzistuoja ne tik reklaminiuose stenduose ir viešųjų ryšių kompanijose. Naujo, kuris ar kuri būtų socialiai atsakinga(-as) ir pilietiška(-as).
Jau keleri metai kaip Kauno bendruomenės nesulaukia mero ir jo atstovų dėmesio sprendžiant svarbiausius miesto klausimus: miestas agresyviai urbanizuojamas, nyksta žalieji plotai, kertami medžiai, projektuojamos nepageidaujamos gatvės, statomi su aplinka nederantys daugiaaukščiai, uždaromos mokyklos ir vandenvietės, neskaidriai parduodami ir superkami visuomeninės paskirties sklypai ir pastatai, su miestiečiais nesitariama ir nepaisoma jų nuomonės“, – antradienį išplatintame pranešime dėstė Žemųjų Šančių bendruomenė.
Kauno bendruomenės ir organizacijos penktadienį, 17 val., visus miestiečius kvietė pasidalyti savo aktualijomis ir pasakyti, ko pasigenda iš miesto mero bei jo komandos. Protesto dalyviai raginti pasipuošti vėliavomis ir kita atributika, kuri išreikštų gyventojų problemas ir pageidaujamos merės ar mero paieškas.
Renginį, kuriame savivaldybė leido susirinkti iki 150 aktyvistų, organizavo Žemųjų Šančių, Aukštųjų Šančių, Lampėdžių, Kauno centro bendruomenės, jungėsi Gegužės 1-osios profesinės sąjungos ir tarptautinės aplinkosaugos aktyvizmo grupės „Fridays For Future Kaunas“ atstovai.
Šmaikščios akcijos rengėjai portale skelbiu.lt ketvirtadienį net patalpino išskirtinį darbo skelbimą: „Kviečiame prisijungti prie aktyvių piliečių komandos ir tapti Kauno miesto meru arba mere. Darbo pobūdis: atstovauti Kauno miesto piliečių interesams sprendžiant viešuosius klausimus.“
Potencialaus kandidato reikalaujama būti pilietišku – laikytis LR Konstitucijos bei šalies įstatymų, atskirti viešuosius ir privačiuosius interesus, neleisti mokesčių mokėtojų pinigų „faktus iškreipiančioms“ viešųjų ryšių kampanijoms, bendruomenes skaldantiems straipsniams ir teismams, kuriuose ginamasi „įstatymų pažeidinėjimą siekiančių stabdyti aktyvių piliečių“.
Naująjį merą prašoma „tvariai kurti Kauną, išliksiantį ateities kartoms: be neatitaisomų skolų miesto bendruomenėms, kultūrai, gamtai ir biudžetui“.
Kaip rašo DELFI korespondentas Nerijus Povilaitis, pretekstu protestuoti tapo Kauno savivaldybės siekis Žemuosiuose Šančiuose tiesti naują gatvę, taip pat rekonstruoti šiluminę trasą iškertant 165 medžius.
Daugiau šia tema
„Pagrindinė žinia, kad komunikavimo nėra ir todėl išeiname ieškoti mero. Taip pat priminsime deklaraciją, kurią prieš dvejus metus pasirašė 18 Kauno bendruomenių, ją įteikėme miesto tarybai ir Kauno merui. Deklaracijoje reikalavome, kad bendruomenės būtų įtrauktos į miesto kūrimo procesus, kad miestas būtų kuriamas tvariai. Jokios reakcijos nuo to laiko nesulaukėme. Nebuvo nei susitikimo su meru ar jo pavaduotojais, nors mes protestuojame jau antri metai“, – portalui DELFI sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Jarusevičius „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare teigė, kad miestas yra gyvas organizmas, kuriame turi būti vietos kiekvieno saviraiškai, o protestai – vienas iš būdų laisvai ir viešai išsakyti savo poziciją.
„Gerbiame tokį pasirinkimą. Svarbiausia, kad viskas vyktų taikiai, kultūringai, saugiai ir išvengiant bereikalingų provokacijų. Šįkart Kaunas netgi greičiau nei įprastai pasirūpino leidimu šiam renginiui, mat organizatoriai pirmiau ėmėsi jo viešinimo ir reklamos, o tik paskutinėmis akimirkomis suskubo rūpintis reikiamais formalumais“, – sakė T. Jarusevičius.
Pasak jo, akcijos pavadinimas sukėlė šypseną, mat profsąjungos su pavieniais bendruomenių atstovais ankstokai pradėjo ieškoti alternatyvaus mero, nors iki savivaldos rinkimų liko dar beveik dveji metai.
„Galiu užtikrinti, kad mero dialogas su kauniečiais yra tvirtas. Gyventojai girdimi, o į nuomones įsiklausoma ir jų paisoma. Neatmesčiau, kad protestai kartais tampa palankia terpe vienai ar kitai kritiškai nusiteikusiai asmenybei atkreipti dėmesį į save, pasinaudojant mero populiarumu. Svarbiausia, kad kritika būtų išties konstruktyvi, pagrįsta, o ne paremta emocijomis ar juo labiau – pagieža. Kaune svarbus kiekvienas kaunietis ir galima neabejoti, kad bet kurio gyventojo pozicija prisideda kuriant mūsų miestą“, – tikino T. Jarusevičius.
