Daugelis mūsų apie augintinio burnos higieną susimąstome tik tada, kai kvapas iš jo burnos tampa sunkiai pakeliamas. Tačiau retas pagalvojame, kad šuns dantų higiena yra viena svarbiausių procedūrų, labai tiesiogiai susijusių ir su jo sveikata, rašoma pranešime spaudai.
Anot tyrimų, augintinių dantų problemos vis dažnėja – apie 80 proc. trejų metų sulaukusių šunų kenčia nuo dantų ir dantenų ligų. Jos, beje, dažniausiai kamuoja mažų veislių šunelius. Dantų ligomis serga ne tik šunys, bet ir katės, tad augintinio dantis stenkitės apžiūrėti kuo dažniau.
Dantų ir dantenų problemų požymiai yra blogas kvapas, dantenų paraudimas bei patinimas, nulūžę ar iškritę dantys, skausmas. Katės ir šunys dažnai serga periodonto ligomis, kai ant dantų paviršiaus susikaupia apnašų, o nuo sąlyčio su burnos ertmės skysčiais jos pradeda kietėti – mineralizuotis. Susiformavę tokie dantų akmenys skverbiasi gilyn dantų šaknų link ir sukelia dantenų bei dantis supančių kaulų audinių uždegimą. Jo požymiai – kraujuojančios dantenos, patinimas, paraudimas ir nemalonus kvapas iš burnos.
„Augintinių savininkai, deja, neskiria tiek dėmesio burnos ertmės higienai, kiek skirti derėtų, o tai yra uždelsto veikimo bomba. Pastebėkite – bet kokio amžiaus laukiniai gyvūnai yra gražiais baltais dantimis, nes maistą jie turi patys ne tik susimedžioti, bet ir išdoroti. Kiekvieną kartą taip jie ir išsivalo dantis – į stirnos ar kito žvėrelio kailį.
O naminiai gyvūnai maitinami arba sausu maistu, kurio net nekramto, o tiesiog ryja, arba, dar blogiau, gauna maisto nuo šeimininkų stalo. Ir visiškai pamirštama apie gyvūno dantų valymą namuose ar veterinarijos klinikoje. Tokio neatidumo kaina labai didelė – neretai būtent nešvarūs ir uždegimo apimti dantys tampa šuns širdies ar inkstų ligų priežastimi“, – sako veterinarijos klinikų „Siaurio Šnauceris“ įkūrėjas, gydytojas veterinaras Vytautas Siaurys.
Anot specialisto, kai gyvūnui kaupiasi dantų akmenys, ir jie nėra nuvalomi, burnoje atsiranda infekcija, o dantis pažeidžia klastinga liga – parodontozė. V. Siaurys siūlo pamiršti mitą, neva šuns seilės gydo. Jis pastebi, kad labai dažnai, kai augintinio burnoje kyla uždegimas, tada ir seilės būna pilnos bakterijų, tad tikrai neverta tikėtis, kad užkrėstomis seilėmis šuo ar katė išsilaižys žaizdas. Greičiau priešingai – užkrės jas dar labiau.
Dantys augintiniui valyti būtina
V. Siaurys sako, kad jei augintinis nuo mažens nebuvo pratinamas valytis dantų, tikėtina, kad vienintelis būdas pašalinti apnašas – atvežus į kliniką ir kiek primigdžius patikėti šį darbą veterinarijos gydytojui.
„Deja, su mažomis veislėmis mes pastebime dar vieną tendenciją – nuvalome apnašas, o po kokių trijų mėnesių, žiūrėk, vėl dantys apsinešę. Žinoma, taip dažnai šeimininkas nenorės šuns migdyti, ir finansiškai tai daug kainuoja, tad aš siūlau pasinaudoti tuo, ką motina gamta mums davė – leist šuniui pagraužti obels šakos.
Būtent obels, nes ji kietesnė ir neskyla į aštrius gabaliukus, kuriuos prarijęs šuo tikrai turėtų bėdų su žarnynu. Taip pat rekomenduoju reguliariai su šuniu pažaisti – duoti jam įsikąsti seno gero bulvinio maišo gabalą, ir žaidžiant su augintiniu pasisukioti į visas puses. Braukdamas per dantis gana grubus audinys tikrai nuvalys didelę dalį apnašų“, – pataria patyręs veterinarijos gydytojas.
Dar viena žmonių daroma klaida – per dažnas šuns maitinimas. Neretai gyvūnas užkandžiauja visą dieną, nes yra padėtas dubenėlis su jo maistu, arba nuolat gauna maisto nuo stalo, ir jį tiesiog praryja, nei skonio, nei konsistencijos nepajutęs.
„O kaip yra laukinėje gamtoje? Ten gyvūnas susimedžioja maisto vieną kartą per dieną ir dažniausiai valgo prieš naktį. Tad ir mes prijaukintus naminius gyvūnėlius turėtume šerti kartą per dieną, po vakarinio pasivaikščiojimo, prieš miegą. Tai būtina ir dėl dantų būklės – nuolat užkandžiaudamas šuo visada burnoje turi maisto likučių, jie kaupiasi ir sudaro akmenis.
O jei šuo šeriamas kartą per dieną, jis paėdęs atsigeria, nuskalauja maistą ir, iki kito vakaro jokio maisto negaudamas, apsivalo burnos gleivinę pats. Ne kartą ir ne du teko susidurti su šunimis, pagal kurių dantų būklę gali nuspėti ir jo ligas, ir mitybos įpročius. Sveikesni dantys tų gyvūnų, kurie maitinasi kartą dienoje“, – pabrėžia V. Siaurys.
Su dantimis susijusios ligos gali būti mirtinos
Veterinarijos gydytojai ir įvairių operacijų sėkmę sieja su gyvūno burnos sveikata. Jei, pavyzdžiui, kalei ar katei operuota gimda, ir po operacijos liko siūlė, gyvūnas sieks ją palaižyti ir išsivalyti. Tik tas „išsivalymas“ dažnai baigiasi tuo, kad nuo burnoje esančių bakterijų žaizda užkrečiama, ir operacinio pjūvio vietoje prasideda uždegimas.
„Taip pat verta pastebėti, kad mažų veislių šuniukai, sulaukę 7-8 metų, dažnai jau turi širdies vožtuvo nepakankamumo požymių, ir tai labai tiesiogiai siejasi su burna. Nuolatinė bakterinė infekcija iš burnos su krauju pernešama į širdies plėveles, ten nusėda, ir vožtuvai tampa pralaidūs bei uždegiminiai. Dėl to gyvūnui gresia endokarditai, inkstų ligos, tad mes klausydami šuniuko širdies ir girdėdami pašalinius garsus pirmiausiai žiūrime į jo burną ir ją dažnai randame labai nešvarią, pilnais akmenų dantimis“, – pasakoja veterinarijos gydytojas.
V. Siaurys pataria nuolat stebėti savo augintinio burną ir vos pamačius pirmuosius dantų akmenų požymius imtis priemonių. Jei buvo uždelsta ir nuvalius seniai susikaupusius dantų akmenis veterinarijos gydytojas pamato kone visų dantų šaknis, tai reiškia, kad dantys yra nesibaigiantis infekcijos šaltinis. Tada belieka vienintelė iš pirmo žvilgsnio drastiška išeitis – dantų pašalinimas. Dažnai šeimininkai bijo šios procedūros, tačiau patyręs veterinarijos gydytojas primena, kad šunys sauso maisto nekramto, dantys tam nereikalingi, tad geriau uždegiminius, klibančius dantis pašalinti – tada išnyks ne tik blogas burnos kvapas, bet ir infekcijų grėsmė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
