Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti dėl įpėdinių teisės nuginčyti tėvystę bei tokių bylų senaties terminų.
„Tėtis buvo sudaręs santuoką su mano mama, tačiau tuo pačiu bendravo ir su kita moterimi, kuri pagimdė vaiką. Manydamas, kad tai yra jo vaikas, pripažino tėvystę. Vėliau kilus abejonių dėl tėvystės atliko DNR tyrimą, kuris parodė, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Tuo metu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą nesikreipė, nes prasidėjo problemos su sveikata, dėl kurių, praėjus šiek tiek daugiau nei metams mirė. Aš priėmiau palikimą, ar turiu teisę, kaip įpėdinė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo?“, – klausė ji.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
Iš aprašytos situacijos galima daryti išvadą, jog tėvystė buvo pripažinta pareiškimu. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau neesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, jei egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos. Svarbu pažymėti, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos.
Vis dėl to išimtinais atvejais tėvystė pripažinta savanorišku pareiškimu gali būti nuginčyta, pavyzdžiui dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokiomis pačiomis aplinkybėmis, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus.
Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjus aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Minėta norma suteikia galimybę asmeniui, neesančiam vaiko tėvu ir tai sužinojusiam, laisva valia išreikšti ketinimą ginčyti tėvystę ar jos neginčyti, tačiau tai padaryti yra nustatytas labai trumpas ir konkretus terminas, per kurį asmuo gali išreikšti savo valią.
Tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, taigi ir valia juo nebūti turi būti taip pat aiškiai asmens išreikšta. CK 3.152 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su paties asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, sužinojimu apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjimo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, momentu, todėl CK 3.152 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę mirusio asmens įpėdiniams pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo taikytina tik tais atvejais, kai asmuo įrašytas kaip vaiko tėvas mirė nepasibaigus nustatytam vienerių metų terminui.
Skaitytojos aprašytu atveju, įpėdiniai teisę ginčyti mirusio asmens tėvystę gali įgyvendinti tik tais atvejais, jeigu asmens valia dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiformavusi iki asmens mirties, tačiau asmuo nespėjo įgyvendinti savo teisės. Svarbu pažymėti, kad ieškinio senaties terminas (vieneri metai) iki asmens mirties turi būti dar nepasibaigęs.
