Apžvalgininkas Andrius Užkalnis savo „Facebook“ paskyroje savaitės pradžioje pasidalijo nedviprasmiškomis mintimis apie konservatorių ir liberalų Vyriausybės darbą. Jo teigimu, „ši Vyriausybė yra beviltiška.“ Iš Kauno kilęs žinomas publicistas dėstė, kad jam nemalonu pripažinti šiomis politinėmis jėgomis tikėjus ir joms „avansu rašius gerus žodžius“.
„Ši Vyriausybė yra beviltiška. Man nemalonu, kad aš tikėjau šiais maušais ir dar avansu rašiau gerus žodžius.
Kam nepatinka keiksmažodžiai, toliau neskaitykit.
Nepakanka būti geresniu už valstiečius ir komunikuoti geriau už sociopatą ex-ministrą, kuris dabar smaginasi besityčiodamas iš valdančiųjų, ir nėra ką tam sociopatui atsakyti. Ką tau jie atsakys, jei pasimetę ir prisišikę ir nebevaldo situacijos. Kaip rašė Valatka, vyriausybė tiesiog jau parodė, kad ji nebeaktuali, jokių funkcijų neatlieka, savo sisteminį resursą išdirbo.
Jie – kaip pasenusi banko kortelė. Atrodo kaip kortelė, turi numerį, vardas parašytas, tik data jau pasibaigusi. Nieko su ja nebenusipirksi.
Ši Vyriausybė buvo geresnė už praėjusią, bet tuo privalumai ir baigėsi. Šūdas, ne privalumas. Valstiečiai buvo surūdijusi skarbonkė ir dar su skyle, o čia tiesiog skarbonkė. Koks skirtumas, kad blizga. Vistiek tuščia skarbonkė, kaip Vilniaus Senamiestis per karantiną.
Peraugusios cukinijos ir nuo žiemos pajuodusios bulvės yra geriau už nustipusias žiurkes, bet geru maistu nuo to netampa.
Valdančioji koalicija man kelia pasišlykštėjimą. Laisvės partija – nes yra nesubrendę mažvaikiai, liberalai – nes jų galėtų ir nebūti, ką jūs išvis iš jų girdėjot, o konservatoriai – sėdi atsisėdę, pristūmę kelnes, ir skėsčioja rankomis.
Norėjau parašyti šį tekstą DELFI, bet mano skiltis išeina trečiadieniais, o laukti trečiadienio, kaip tie apgailėtini žmonės, kurie trypčioja iki savo eilinio savaitinio posėdžio, aš negaliu.
Todėl laikas yra dabar.
PIRMA. Staliukai lauke kavinėse ir restoranuose turėjo būti atidaryti VAKAR. Su atstumais, jei reikia, su srautų ribojimais, bet kiekviena diena yra galimybė dirbti, žmonėms užsidirbti ir ekonomikai suktis.
Ekonomika, bl*t, veikia, kai žmonės gamina, teikia paslaugas, perka ir parduoda.
Bet ne, jie, bl*t, tebesvarsto, kažką mykia, patys nebesusigaudydami skaičiuose ir teritorijose, triedžia per visą žiniasklaidą užsikrėtimų ir mirčių statistika, kuri seniai niekam nieko nebereiškia. Galit karantiną pratęsinėt arba nutraukinėt pagal horoskopus, bus tiek pat naudos.
Žmonės seniai ant jūsų dėję skersą, net tie, kas labai ilgai stengėsi būti bendradarbiaujantys ir supratingi. Bet Vyriausybė suprato paprastai: padarėm nesąmonių, dauguma jas nurijo, tai davai lipam ant galvos ir toliau su dar daugiau nesąmonių, prigalvojam neveikiančių schemų, ir kartojam ištisai, kad dar pakentėkit. Mes jus krušam kaip mokam, nelabai mums gaunasi, bet jūs gal susikaupkit, mums irgi nelengva.
Dabar žmonės nusiperka maistą išsinešimui ir sėdėdami valgo už apibrėžtos restorano teritorijos, rizika ta pati (ne, rizika didesnė, nes ten niekas atstumų nenustato), ir ką jūs jiems padarysite? Nieko, nes patrulių gi nepaleisite į parkus. „Kas tau leido buterbrodą valgyti Vingio parke ant suoliuko?“ Kaip valdysit ŠITĄ situaciją?
Visiems buvo aišku, kad ne per restoranus plinta užkratas ir ne per mažas parduotuves. Senelių namai, masiniai renginiai, ligoninės, mokyklos. Ten reikėjo ribojimų. Tepti mostim reikia ten, kur skauda, o ne išsiversti kibirą vaistų ant galvos, kam klius, kam neklius.
ANTRA. Skiepų reikėjo pripirkti UŽVAKAR. Visiems. Už belekiek – apgaule, papirkinėjimais, užlendant į eilės priekį. Prieš trisdešimt metų nepriklausomybę gavom, nors visi sakė – negalima, nėra, nebus. Bet labai norėjom, ir gavom.
Užtat dabar yra snarglėti impotentai. Jie negali nieko. „Mums ES neatvežė.“ Patys nusipirkit rinkoj ir atsivežkit. Mygom. Pirmu reisu. Bet ne – jie nesiūlo sprendimų. Jie turi tik pasiteisinimus. Nes valdiško žmogaus toks darbas.
Jei šita Vyriausybė administruotų laidojimo namus, žmonės nustotų mirti. Jei ši Vyriausybė išvažiuotų dirbti į Sacharą, po savaitės ten baigtųsi smėlis. Jei ši Vyriausybė rūpintųsi Joninių švente, jos būtų lapkritį ir tik žiedinėse savivaldybėse, po lietum ir niekas neateitų.
TREČIA. Kodėl nepanaikinti visi pastarųjų ketverių metų alkoholio draudimai? VISI IKI VIENO. Pasakyti, kodėl? Nes valdantieji myža į batą.
Nes šitai Vyriausybei visiškai nebeįdomu rezultatai. Ją kausto baimė, o žmogus, kuris yra valdomas baimės, negali nieko. Jis nebeturi vaizduotės, drąsos, entuziazmo, nuovokos, ryžto – nieko.
Žmonės, kad ir kaip būtų keista, dabar elgsis sąmoningai. Sąmoningas elgesys šiandien yra elgtis taip, lyg Vyriausybės nebūtų – nepažeidžiant įstatymų ir be reikalo nerizikuojant, bet tiesiog gyvenant savo galva ir nieko nelaukiant iš šitos disfunkcinės, bailios šutvės, kuriai kas mėnesį įkrenta alga į banko sąskaitą ir todėl jie jūsų skausmo ir desperacijos nepajus.
Mes, vyresnieji, prisimenam, kad taip pat gyvenom su sovietine valdžia, kuri dėjo skersą ant mūsų, o mes dėjom ant valdžios, kol jos nenuplovė į istorijos klozetą.
Liūdna, kad Šimonytės vyriausybė taip greitai nusipelnė tokio palyginimo.
Atleiskit, kad anksčiau gerai apie ją galvojau ir kalbėjau“, – pirmadienio vakarą paskelbė A. Užkalnis. Įrašu pasidalijo daugiau kaip 1,7 tūkst. „Facebook“ naudotojų.
Galbūt sulaukęs priekaištų iš konservatorių ir liberalų palaikytojų, A. Užkalnis šiandien po vidurnakčio pridėjo dar ir užtvirtinimą:
„Kam nepatiko mano įrašas apie Šimonytės vyriausybę, impotentus, bailius ir luzerius. Noriu priminti, kad aš Vyriausybei – šiai ar kitai – nieko neskolingas. Ir kad ji mano mokesčių išlaikoma. Ji skolinga man.
Ir kad jeigu jai nepatinka manęs klausyti, tai pasirinkit kitus rinkėjus, kitą šalį ir dinkit nuo vaizdo, nevykėliai. Jūs iš mano kišenės esat šeriami. Aš jums primenu, nes jūs pamiršot.“
