Vyriausybei trečiadienį nutarus nuo kitos savaitės leisti dirbti visoms parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė teigia nebematanti argumentų, kodėl negalėtų būti atverta visa prekyba.
Rūta Vainienė teigiamai vertina Ministrų kabineto sprendimą leisti dirbti daugiau parduotuvių. Ji teigė siūliusi, kad nutarimas įsigaliotų greičiau nei kitą pirmadienį.
„Mūsų toks buvo siūlymas, nes prekybininkai skaičiuoja nebe mėnesius, nebe savaites, nebe dienas, o valandas, tuoj minutes skaičiuos. Bet aišku, sprendimas labai lauktas, kaip kovo 11-osios dovana“, – BNS trečiadienio vakarą sakė R. Vainienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad sprendimas palies sąlyginai nedaug parduotuvių, nes jų dauguma yra prekybos centrų viduje ir neturi atskirų įėjimų iš lauko.
Prekybininkų atstovė sako, kad reikėtų leisti dirbti visam prekybos sektoriui, kuris įrodė, jog gali dirbti ir juodžiausiu laikotarpiu.
„Į maisto parduotuves srautai yra žymiai didesni ir tos veikiančios parduotuvės įrodė, kad su tokiais reikalavimais, kokie jie buvo nustatyti, įmanoma saugiai veikti“, – teigė R. Vainienė.
„Nebeliko argumentų, kodėl negali būti atverta visa prekyba, netgi jeigu bijoma atmainų. Bet mes norime pasakyti, kad net juodžiausiame scenarijuje prekyba gali veikti saugiai, su tam tikrais reikalavimais“, – sakė ji.
R. Vainienė atkreipė dėmesį, kad prekybos centrų darbuotojai serga ne mažiau, nei dirbantys pramonėje, tačiau jie tarpusavyje kontaktuoja mažiau.
Vyriausybė trečiadienį leido nuo pirmadienio veikti visoms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, numatant papildomus saugumo reikalavimus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prekybos centrų ir kitų veiklų atlaisvinimas yra „savaičių klausimas“.
Valdžiai stinga empatijos suprasti, kaip dalis žmonių užsidirba gyvenimui, sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Taip ji komentuoja Vyriausybės sprendimą leisti dirbti visiems kioskams, išskyrus esančius turgavietėse.
„Trūksta valdžiai empatijos tam, kad supratų, kaip gyvena paprastas Lietuvos žmogus. Jis negali nueiti į bankomatą, įdėti kortelę ir iš ten jam iškrenta pinigėliai. Ne taip pas paprastą žmogų ateina pinigai. Jeigu kada nors kas nors supras, kitokia Lietuvoje bus atskirtis ir kitoks gyvenimas“, – BNS sakė D. Matukienė.
Pasak jos, negalėdami dirbti turguje prekiaujantys žmonės nebegali išmaitinti savo šeimų.
„Įsivaizduokite žmones, kurie nedirba penkis mėnesius, kaip jie jaučiasi (…) Žmonės turi įsigiję visokių daiktų, prekių, savo paskutines santaupas sudėję. Jie turi ir savo šeimas, senus tėvus, kuriuos reikia maitinti, nes juk žinome, kokios senukų pensijos, reikia išlaikyti“, – BNS tvirtino ji.
Kovo pradžioje BNS rašė, kad dalis kioskų negalinčių atidaryti turgaus prekybininkų dirba lauke, šalia savo kioskų. Prekybininkai aiškino, kad tai sukelia administracinę naštą ir nepatogumų.
„Ką dabar žmonės daro – jie uždaro paviljoną, uždaro kioską, jį padaro kaip sandėlį, pasistato lauke stalą ir prekiauja“, – tuomet BNS sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
D. Matukienė trečiadienį tikino, kad taip prekiaujantys žmonės priversti aukoti savo sveikatą – pusdienį, esant minusinei temperatūrai laukia, kol „ką nors kas nors nupirks“.
D. Matukienė teigė neturinti informacijos, kiek prekybininkų dirba turgaus kioskeliuose.
