Kurti imuniteto pasą, kol nėra galimybės nuo COVID-19 paskiepyti visų norinčiųjų, nėra prasminga, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiandien, kai skiepų pasiūla yra tokia maža, tikrai Vyriausybė nesiūlys imuniteto paso, todėl, kad tai reikštų, kad mes siūlome briedį girioje, o ne žvirblį rankoje, nes neturime skiepų tiek, kad galėtume paskiepyti, pavyzdžiui, visus norinčius, kurie galbūt norėtų pasiskiepyti ir gauti štai tokį dokumentą ir galbūt laisviau judėti ar kažkokius kitus dalykus daryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė.
Jos teigimu, šiuo metu tokia sistema nesudarytų pridėtinės vertės, nes „iš esmės būtų didžiajai daliai žmonių neprieinama“.
„Europos Sąjungos mastu, aš manau, kad šita diskusija vyks ir turbūt tokia praktiškiausia situacija, kada bus reikalinga tokio pobūdžio žyma, kad žmogus yra arba persirgęs, arba vakcinuotas, bus tarptautinės kelionės“, – sakė I. Šimonytė.
Skiepų pasas ar imuniteto dokumentas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso bei persirgusiems liga Europoje svarstomas kaip dokumentas, kuris galėtų suteikti tam tikrų privilegijų, pvz., keliaujantiems, norintiems lankytis renginiuose ir t. t.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad prie Prezidentūros suburtos Ekspertų tarybos atstovai sako, kad Europos Sąjungoje svarstoma COVID-19 imuniteto pasų iniciatyva leistų ne tik palengvinti keliones, bet ir priimti šalių ekonomikoms svarbius atlaisvinimus.
Skiepai jautriausiai žmonių grupei
I. Šimonytė sako besitikinti, kad per kovą pavyks paskiepyti vyresnius nei 70 metų žmones – nuo to priklausys ir tolimesnis karantino atlaisvinimas.
„Tikimės, kad per kovo mėnesį bent jau pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, tai – pati jautriausia amžiaus grupė, o bent vienas skiepas ženkliai sumažins užsikrėtimo riziką.
„Labai gerai žinome iš patirties, kad tai yra ta amžiaus grupė, kurios rizika mirti nuo COVID-19 arba labai sunkiai sirgti yra labai didelė, pati didžiausia“, – teigė premjerė.
„Kita vertus, ką rodo kitose šalyse atlikti tyrimai, jau net pirmas skiepas tą riziką sumažina pakankamai ženkliai“, – pridūrė ji.
Šiuo metu Lietuvoje jau pradėti skiepyti vyresni nei 85 metų senjorai.
Pirks papildomų vakcinų
Lietuva įsigis papildomų vakcinų nuo koronaviruso dozių iš farmacijos kompanijų „Valneva“, „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“.
Vyriausybė trečiadienį sutarė, kad iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ būtų perkama 620 tūkst. papildomų vakcinos dozių ir 10 tūkst. papildomų dozių iš „Modernos“. Abiejų kompanijų sukurti preparatai naudojami Lietuvoje.
Taip pat planuojama įsigyti 185 tūkst. papildomų dozių Europoje dar nepatvirtintos „Valneva“ vakcinos.
Po šio sprendimo, Lietuva yra suplanavusi įsigyti per 3,7 mln. „Pfizer“, per 500 tūkst. „Modernos“ ir apie 370 tūkst. „Valneva“ vakcinos dozių.
Europos Sąjunga jau pasirašė kontraktus su šešiomis bendrovėmis: „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“, „Sanofi“ ir „GSK“, „Pfizer“ ir „BioNTech“, „CureVac“, „Moderna“. Iš jų Lietuva planuoja įsigyti daugiau nei 10 mln. vakcinų dozių.
Kol kas Europos vaistų agentūra (EVA) yra patvirtinusi tris vakcinas: „Pfizer“ ir „BioNTech“, ir „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 132 tūkst. 888 žmonės, abiem dozėmis – 69 tūkst. 845 žmonės.
