Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų „COVID-19 Express“ įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti 4 142 600 eurų.
Prokuratūra pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir bendrovei sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 510 000 testų, sutarties vertė (su PVM) – 6 050 000 eurų.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai dokumentų nagrinėjimo metu nustatė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
Ji buvo sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą. Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.
Neįvertinus kitų teiktų pasiūlymų, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą, priėmus bendrovės pasiūlytą kainą, sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta ženkliai daugiau nei pagal rinkoje galiojusius įkainius.
Atsižvelgdami į išsiaiškintas aplinkybes, prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismo prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sudarytas sutartis ir valstybei iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų (4 142 600).
Generalinės prokuratūros pranešime primenama, kad ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui šiuo metu detalesnė informacija neteikiama.
Papildyta 10.40 val.
A. Veryga siekį išieškoti 4 mln. eurų vertina teigiamai
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako teigiamai vertinantys teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos.
„Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus. Aš šito tikrai nežinau ir negaliu vertinti, bet prokuratūros darbas yra ginti viešąjį interesą ir akivaizdu, kad jie tą daro. Tai gerai vertinu“, – žurnalistams Seime sakė A. Veryga.
Jis sako, kad dėl tuo metu buvusios įtemptos situacijos tikrai egzistuoja galimybė, jog už testus galėjo būti permokėta.
„Tikrai manau, kad ne tik Lietuvoje bet ir daug kur pasaulyje ta situacija kas galėjo, tas bandė, matyt, naudotis, žinant, kad reikia greitai nupirkti, nėra laiko kažkokiems ilgiems pirkimams ir įstatymai buvo koreguoti taip, kad nereikėtų laukti, nereikėtų skelbti viešųjų pirkimų, kad greitai įsigytume, nes tikrai buvo iš po nosies tos prekės atimamos, nes mokama buvo daugiau – čia kalbant apie įrangą, asmens apsaugos priemones“, – kalbėjo buvęs ministras.
„Žinoma, kad galėjo pasinaudoti ta situacija žmonės, kurie bandė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ar tikrai taip buvo, ar ne, teismas įvertins“, – pridūrė jis.
L. Savickas BNS taip pat sakė, kad teisėsaugos pareiga yra atlikti priežiūrą, ar nebuvo mėginama pasipelnyti iš sunkiu laikotarpiu vykdytų įsigijimų.
„Iš tikrųjų įstatymai numato atitinkamoms tarnyboms ir institucijoms teisę ir pareigą vykdyti viešojo intereso priežiūrą, jeigu yra įžvelgiamos kažkokios konkrečios rizikos, kad viena ar kita įmonė neteisėtu būdu siekė pasipelnyti iš tokio sudėtingo valstybės laikotarpio. Jeigu tarnybos jau suformulavo konkretų sprendimą ir gali teikti tam tikrus procedūrinius žingsnius atlikti, tuomet tai tikrai yra jų teisė ir pareiga, kurią turėtų padaryti“, – sakė jis.
L. Savickas pabrėžė tiesiogiai nedalyvavęs priimant šiuos sprendimus, tačiau pridūrė, jog tuo metu viso pasaulio valstybės susidūrė su sunkumais apsirūpinti pandemijos valdymui reikalingomis priemonėmis.
„Labai daug dėmesio, manau, turėtų būti skiriama, kad mūsų priežiūros, teisėsaugos institucijos skirtų daugiau pastangų ir dėmesio ne pofaktiniam išieškojimui problemų, bet realiu laiku, kai yra tokia skuba, pagalbai ir bendradarbiavimui priimant sprendimus, kad mes galėtume tokių situacijų išvengti“, – sakė L. Savickas.
Papildyta 11.35 val.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis komentuodamas situaciją BNS sakė, kad prokurorai dirba savo darbą, o ar jie teisūs, pasakys teismas.
S. Skvernelis taip pat teigė, jog pirkimai, jo vertinimu, vyko pagal procedūras, o skubą lėmė tai, kad pandemijai nebuvo įmanoma iš anksto pasiruošti.
„Jeigu prokurorai mato (pažeidimus), jie ir kreipėsi, toks jų darbas o ar buvo, ar ne, pasakys teismas. Dabar atsukus devynis mėnesius atgal, jei buvo galima žinoti, kad bus pandemija prieš kokius pusantrų metų, būtų ramiai pagal procedūras supirkta viskas, ko Lietuvai riekia. O kai atsiranda problema, kad visko reikia visoms valstybėms vienu metu – kiek aš žinau, visi pirkimai buvo padaryti pagal procedūras“, – sakė S. Skvernelis.
