Dėl sparčiai plintančio koronaviruso griežtėjant ribojimams, renginių organizatoriai skaičiuoja nuostolius ir sako, kad šiemet neįvyko apie 80-90 proc. planuotų renginių. Jų teigimu, kai kurios įmonės ieško alternatyvų ir dalį renginių perkelia į virtualią erdvę, tačiau ilgainiui be valstybės pagalbos išgyventi bus sudėtinga.
Apie 50 įmonių vienijančios Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad šis verslas jau nuo kovo mėnesio negali dirbti įprastai. Nors vasarą situacija buvo kiek pagerėjusi, tačiau praradimų ji nekompensavo, o ateities perspektyvos taip pat nedžiugina.
„Žiūrint į didžiausius korporatyvinių renginių organizatorius, arenas, tai sektoriuje per metus bus turbūt netekta iki 80 proc. pajamų, ta situacija labai pagerėjusi nebuvo. Situacija liūdna ir perspektyvos labai miglotos“, – BNS sakė V. Petreikis.
Anot jo, siekiant išlaikyti darbo vietas, būtina tęsti valstybės subsidijas į prastovas išleistiems darbuotojams, be to, verslui reikalinga pagalba mokant už patalpų nuomą.
„Norėtume kalbėti apie visas priemones, kurios gali atsirasti – palaikyti įmonių veiklą ir gyvybę, kad daugmaž 13 tūkst., kurie dirba šitame sektoriuje, netaptų bedarbiais. (…) Principų ir formų, kaip valstybė turėtų ateiti ir paremti, yra daugybė, užsienio šalių pavyzdžiai yra skaitmenizavimas, ir įvairiausi būdai, kaip išnaudoti tą kompetenciją ir žmones“, – sakė jis.
Pasak V. Petreikio, viso renginių sektoriaus praradimai šiemet gali siekti daugiau nei 100 mln. eurų.
„Jeigu renginiai su bilietais sudaro iki 70 mln. eurų pajamų rinkoje per metus, tai iki 50 mln. eurų gali būti negautų pajamų, o privataus, korporatyvinių renginių sektorius yra dar didesnis du-tris kartus“, – teigė V. Petreikis.
Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos valdybos narė Laura Kurtinaitytė sako, jog atšaukus didžiąją dalį renginių, apie trečdalis jų persikėlė į virtualią erdvę, tačiau 80 proc. darbuotojų vis dar yra prastovose.
„Nerimas yra didelis, nes renginiai yra atšaukiami arba nukeliami. Dauguma įmonių nerimauja, kaip reikės išgyventi ateinantį laikotarpį, nes renginiai persikelia į virtualią erdvę, bet virtualių renginių biudžetai yra skirtingi nei fiziškai vykstančių renginių, tai valstybės parama yra labai reikalinga. Kol kas skaičiuojami netekimai visų renginių, ir kiek mūsų nariai dar pajėgs išgyventi iš savo resursų“, – BNS sakė ji.
Anot jos, sektorius tikisi, jog valstybė sudarys sąlygas dirbti ir bus skatinami projektai, kurie galėtų bent šiek tiek generuoti pajamas.
„Reikalinga iš valstybės daugiau resursų ir pajamų šaltinių, kur nariai galėtų aplikuoti ir gauti, nes ne kiek tiesiog, kad duotų pinigų, bet mes galime juos užsidirbti, šiuo metu iš verslo tas poreikis užsakomųjų renginių labai mažas, tai tikimės iš valstybės, kad atsiras finansinių resursų, kuriuos galėsime pasinaudoti, galbūt iš pačios valstybės užsakymų“, – sakė L. Kurtinaitytė.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, nuo penktadienio ribojamas žiūrovų skaičius sporto ir kultūros renginiuose, o kiti masiniai renginiai uždraudžiami.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad uždarose erdvėse sporto ir kultūros renginiuose žiūrovų skaičius negalės viršyti 300, o lauke – 400.
