Skaitytojų nuomonė: ar tinka lietuvišką mokyklą Kaune vadinti „ГИМНАЗИЯ“? – Kas vyksta Kaune

Skaitytojų nuomonė: ar tinka lietuvišką mokyklą Kaune vadinti „ГИМНАЗИЯ“?

Per vasarą baigta Kauno Maironio gimnazijos rekonstrukcija sukėlė ir diskusiją. Ant naujai sutvarkyto pastato fasado paliktas gimnazijos pavadinimas rusų kalba ir rašmenimis „ГИМНАЗИЯ“ patinka ne visiems. Dar vieno užrašo fragmentas išsaugotas ir ant baigto renovuoti Šv. Sakramento (studentų) bažnyčios fasado.

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi tokiu sprendimu pasipiktinęs vyresnio amžiaus skaitytojas Jonas. Labiausiai vyrui užkliuvo tai, kad šis užrašas atnaujintas būtent po renovacijos – anksčiau čia jo nebuvo, o žymi jis lietuvių tautos dainiaus, kunigo Jono Mačiulio – Maironio vardu pavadintą gimnaziją. „Ar prisidengiant neva tai kokia istorine to užrašo verte, mūsų lietuvišką mokyklą vėl siekiama „rusinti“, kaip buvo daroma sovietmečiu?“, – pyko kaunietis.

Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, polichromija su užrašu rusų kalba „ГИМНАЗИЯ“ Nekilnojamojo Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu yra priskirtas šio objekto vertingosioms savybėms.

Pasak specialisto, užrašas buvo atidengtas 2019 m. tvarkybos darbų metu, polichromija – netyrinėta. „Pažymėtina, kad užrašas turi būti išsaugotas, tačiau jei objekto valdytojui jis yra nepriimtinas, jis gali jį ir uždengti“, – komentavo A. Liakas.

Susisiekus su Maironio gimnazijos direktore Daiva Garniene, paaiškėjo, kad mokyklos vadovybė jau anksčiau kreipėsi į specialistus, prašydama leisti šį užrašą uždengti. Savo prašymą vadovybė argumentavo tuo, kad pastatas yra svarbus Lietuvos valstybingumui – jame ilgą laiką posėdžiavo Steigiamasis Seimas, taip pat net trys vėliau dirbę Seimai.

„Paliktas užrašas klaidintų ir lietuvišką gimnaziją lankančius ar norinčius ją rinktis mokinius bei jų tėvus“, – įsitikinusi D. Garnienė. Pasak jos, šią gimnazijos poziciją palaiko ir Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, todėl galima tikėtis, kad pabaigus renovaciją šis užrašas bus uždengtas.

Dar vienas užrašas ne lietuvių kalba išryškėjo ir dar ant vieno renovuoto pastato senamiestyje. Po renovacijos atidengus Šv. Sakramento (studentų) bažnyčios fasadą, virš durų angos aiškiai matomas užrašo vokiečių kalba „Garnison Kirche“ fragmentas „Garnison“.

Šv. Sakramento (studentų) bažnyčia / R. Tenio nuotr.

Pasak paveldo specialisto A. Liako, tai XX a. pradžioje buvusios vokiečių okupacijos laiku darytas užrašas, kuomet šventovę 1915 metais perėmė vokiečių kariuomenės įgula. 1919 m. ji buvo sugrąžinta katalikams.

Pasak Šv. Sakramento (studentų) bažnyčios restauracijai projektą rengusios ir darbus prižiūrinčios architektės Astos Prikockienės, tvarkant šią šventovę yra keliama užduotis išsaugoti kuo daugiau ženklų, primenančių daugialypę šio pastato istoriją ir įvairias negandas, kurias pastatui teko patirti.

Pasak architektės, liūdniausia, kad jau nebepavyks atkurti negrįžtamai prarastų gražiausių barokinių elementų, kurie sunaikinti šventovę XIX a. pavertus cerkve. Pasak A. Prikockienės, nors išlikęs užrašo fragmentas „Garnison“ tebuvo aktualus vos trejetą metų, kol ji priklausė vokiečių kariuomenei, tačiau jis žymi svarbų momentą – šventovės grąžinimo katalikų bažnyčiai pradžią.

Po renovacijos kauniečiai pasigedo ir buvusių čia įstatytų laikinų stiklo durų, kurios buvo atvertos 2019 m. gegužę, kuomet bažnyčioje senamiesčio bendruomenė pradėjo organizuoti įvairius kultūrinius renginius. A. Prikockienės teigimu, vietoje laikinų durų yra parengtas nuolatinių durų projektas, tačiau sunku pasakyti, kada atsiras lėšų joms pagaminti.

„Ne, tai nebus aklinos durys“, – sakė A. Prikockienė. Architektės teigimu, norima, kad nuolatinės durys būtų labiau derančios prie anksčiau čia buvusio barokinio pastato puošnumo ir signalizuotų lankytojui apie šios vietos išskirtinumą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA