Radiacinės saugos centras nuolat atlieka gamtinių radioaktyviųjų radono dujų patalpų ore, grunte ir vandenyje tyrimus ir, apibendrinęs atliktų tyrimų rezultatus, atnaujino interaktyvų Lietuvos radono žemėlapį. Jame pavaizduota gamtinių radioaktyviųjų radono dujų, kurios gali lemti gyventojų apšvitą ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, koncentracija atskirų savivaldybių teritorijose.
Paminėtina, kad žmones nuolat veikia ne tik dirbtiniai, bet ir gamtiniai radioaktyvieji šaltiniai, rašoma pranešime spaudai. Didžiausią apšvitą žmogus patiria ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių radioaktyviųjų šaltinių. Vienas iš tokių šaltinių yra gamtinės kilmės radono dujos.
Radioktyviųjų radono dujų negalima pamatyti, užuosti ar pajusti, jas galima aptikti tik naudojant matavimo prietaisus. Šių dujų susidaro natūraliai nuolat skylant grunte, vandenyje, uolienose esančiam radžiui. Lauke susidariusį radoną išnešioja vėjas, tačiau radono per įtrūkimus sienose ir pamatuose gali patekti į patalpas ir jose kauptis. Įkvėpus oro su radonu, alfa dalelės švitina kvėpavimo takų epitelį, gali pažeisti ląsteles ir lemti kvėpavimo takų, plaučių vėžinių susirgimų ar genetinių pakitimų.
Radioaktyviųjų radono dujų koncentracija patalpose skiriasi priklausomai nuo metų sezono, namo vėdinimo tipo, gyventojų gyvenimo būdo. Didžiausias radono kiekis kaupiasi pirmame aukšte ir patalpose, kurios yra po žeme, todėl daugiaaukščiuose pastatuose radono rizika yra mažesnė.
Radono lemiamą apšvitą galima sumažinti tinkamai projektuojant naujus pastatus ar taikant radono mažinimo priemones jau pastatytuose pastatuose. Visų pirma reiktų įvertinti, ar sklypas, kuriame planuojama pastato statyba, yra teritorijoje, kur nustatyta didesnė radono aktyvumo koncentracija gyvenamųjų patalpų ore.
Taip pat radono rizika naujame sklype gali būti įvertinta ir atlikus radono aktyvumo koncentracijos tyrimus grunto ore. Patalpų ore nustačius didelį radono kiekį, reikia taikyti radono mažinimo priemones. Vienos veiksmingiausių ir ekonomiškai efektyviausių priemonių – užsandarinti pastato pamatus, vėdinti orą po pamatais ir įrengti mechaninę patalpų oro ventiliacijos sistemą.
Radono aktyvumo koncentracija žemėlapyje atvaizduojama atitinkamo ryškumo simboliu, kurio reikšmę galima rasti žemėlapio legendoje. Žemėlapis taip pat parodo radono rizikos situaciją ir tyrimų skaičių atskirų savivaldybių teritorijose.
Šis žemėlapis gali būti naudojamas radono patalpų ore rizikai vertinti tiek planuojant naujų gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų statybas, tiek norint įvertinti riziką jau pastatytuose pastatuose.
Interaktyvų Lietuvos radono žemėlapį galima rasti čia.
