Per praėjusį savaitgalį nustačius beveik 100 naujų koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skuba raminti, kad statistika be konteksto dar nieko nereiškia. Interviu Delfi A. Veryga įvardijo, kodėl Lietuva nepasirinko Švedijos veiksmų plano bei papasakojo apie sunkiai vykstančias derybas dėl bendrų rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Net 92 nauji atvejai per savaitgalį
Per šį savaitgalį Lietuvoje buvo užfiksuoti net 92 nauji koronaviruso atvejai. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pirmadienio rytą Delfi sakė, kad vien skaičių vertinti negalima.
„Žiūrėsime, ar dauguma šių atvejų yra susiję su anksčiau buvusiais protrūkiais, jeigu dauguma yra susiję su lokaliu plitimu, tai nieko baisaus. Bet, aišku, visko gali būti – jei daugėja atvejų, kurie yra neatsekami – jau bus kitas vertinimas. (…) Jeigu gydymo įstaigose yra jauni asmenys, nedaugėja asmenų, kuriems reikia sudėtingos medicininės pagalbos, tai irgi situaciją vertinsime kaip stabilią“, – kalbėjo ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas pabrėžė, kad vien statistiniai skaičiai nenusako tikrosios situacijos šalyje, nors sutiko, kad per savaitgalį užfiksuoti susirgimų skaičiai yra šiek tiek gąsdinantys.
„Neužtenka tik vieno skaičiuko, kiek naujų atvejų yra nustatyta. Užtenka vienos nemažos įmonės, ir ji gali tokį skaičių susirgimų sugeneruoti. Bet visada mes žiūrime į kontekstą“, – kalbėjo jis.
Situacija ugdymo įstaigose – „nėra tragedija“
Nuo pat naujųjų mokslo metų pradžios bene kasdien yra pranešama apie koronaviruso atvejus ugdymo įstaigose. Savaitgalį buvo pranešta apie ligos išplitimą vienoje mokykloje – Vilniaus Gabijos progimnazijoje nustatyti šeši koronavirusu susirgę moksleiviai.
„Vienoje klasėje nustatymas turėtų reikšti, kad liga ten išplito, kažkas atėjo, buvo nepastebėta, ar simptomų neturintis asmuo ten buvo. (…) Čia jau toks vienas pirmųjų atvejų, nes iki tol būdavo atnešama į ugdymo įstaigą, ne joje pačioje plisdavo. Bet visų atvejų ir besimptomių atvejų nustatyti nėra galimybės. Deja, bet bus tokių atvejų, kai pačioje ugdymo įstaigose tas užkratas išplis. Bet tai irgi nėra tragedija, kol yra nustatoma, išaiškinama“, – apie padėtį ugdymo įstaigose kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad būtent tam ugdymo įstaigos ir ruošėsi. Tačiau mokslo metų eigoje paaiškės, kurios mokyklos ar darželiai pasiruošė netinkamai.
„Tinkamą ugdymo įstaigų pasiruošimą reikia vertinti pagal tai, kiek žmonių turės keliauti ar jau iškeliavo į saviizoliaciją. Jeigu epidemiologai vertindami plitimą nustatys, kad buvo laikomasi rekomendacijų, viskas bus neblogai. Bet jei buvo nesiruošta srautų atskyrimui, jei visi vaikai bendravo visi su visais, tai didelė dalis ugdymo įstaigos turės izoliuotis. Tą reikėtų vertinti kaip netinkamą pasiruošimą“, – teigė ministras.
Daug vilties dėl bendrų ES rodiklių nėra
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad maždaug pusė visų jų sulaukiamų skambučių yra dėl kelionių, kas savaitę keičiasi paveiktų šalių sąrašus, penktadienį Lietuva pakeitė ir rodiklius. Ministras A. Veryga teigė, kad nuolat besikeičianti situacija eiliniam gyventojui gali būti sunkiai atsekama.
„Nevadinčiau to klaidomis, bet situacija nuolat keičiasi. Tai vienos, tai kitos šalys patenka į paveiktų šalių sąrašą, kitose situacija gerėja, tad jos yra išbraukiamos. Gyvenimas nestovi vietoje, bet keičiasi situacija, stengiamės ją pristatyti ir paaiškinti, bet tikrai, matyt, ne visi žmonės skaito tą informaciją, todėl kyla tokių situacijų, kai žmonės skambina su klausimais“, – sakė jis.
„Toks gyvenimas, nieko nepadarysi, bet kuris pasikeitimas sugeneruoja tam tikrą skambučių pagausėjimą, bet paprastai per kelias dienas žmonės išsiaiškina ir pasimetimo būna gerokai mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Ministras teigė, kad ir toliau susirgimo rodikliai turėtų būti skelbiami kas savaitę. A. Veryga dar penktadienį užsiminė, kad Europos šalys, bandydamos susitarti dėl vieningų rodiklių taikymo ir taisyklių, buksuoja – pasiūlymai itin skirtingi.
„Būtų tikrai idealu, jei Europa susitartų dėl vieningų rodiklių. Ir tada ne vien lietuviams, bet ir kitų šalių piliečiams būtų paprasčiau. (…) Keliautojams tos skirtingos taisyklės yra labai didelis galvos skausmas, reikia labai dėmesingai stebėti informaciją. (…) Koronavirusas sumaišė kortas visai Europai, ji buvusi labai vieninga iki tol, dabar yra labai skirtinga. (…) Diskusija vyksta sunkiai, todėl, kad skirtingos šalys turi labai skirtingą situaciją. Ir šalys, kuriuose sergamumo rodiklis viršija 100, kaip rodiklį norėtų matyti panašų sergamumą, šalys, kur situacija yra geresnė, nori mažesnio rodiklio.
Matyt, kad natūralu, jog kiekviena valstybė nori apsisaugoti. Ir nepavydėtina situacija, kurie bando konstruktyvų pašnekesį išlaikyti“, – Delfi kalbėjo ministras.
Jis žadėjo, kad šis susitarimas dar Europos šalių tikrai nebus lengvas ir paprastas. O ir laikysis jo tikrai ne visos šalys.
„Tikėkimės, kad susitars, bet tikrai nėra garantijų, kad bus susitarta dėl vienodo rodiklio“, – kalbėjo A. Veryga.
Latvijos Vyriausybė penktadienį nusprendė, kad taikys privalomą saviizoliaciją iš Estijos atvykstantiems asmenims. Tai reiškia tik vieną – Baltijos burbulas sprogo, tačiau šis sprogimas dar nepalietė Lietuvos, sergamumas mūsų šalyje neviršija Latvijos nustatytos ribos.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Veryga neatmetė, kad tokios pačios griežtos taisyklės gali būti taikomos ir Lietuvai.
Lokalus karantinas didžiųjų miestų rajonuose – mažai tikėtinas
A. Veryga įvardijo, kurioje Lietuvos savivaldybėje situacijos šiuo metu yra blogiausia.
„Šiek tiek sudėtingesnė situacija buvo Vilniuje, bet paaiškinimas irgi paprastas – didelis tankumas, daug žmonių, jie visi bendrauja. Ir dėl to buvo daugiau tų atvejų nustatomų. Bet tikrai nereikėtų prisirišti prie kurio nors miesto, nes žmonės iš švenčių parsiveža tą susirgimą į savivaldybes, darbo vietas“, – kalbėjo ministras. Ir pridūrė, kad nors sudėtingiausia padėtis yra Vilniuje, dramatiško atvejų šuolio konkrečioje savivaldybėje šiuo metu nėra fiksuojama.
Ministras Delfi taip pat papasakojo, kad lokalus karantinas viename didžiojo miesto rajone yra sunkiai įmanomas praktiškai.
„Labai sunkiai tikėtina, kad vienas didmiesčio rajonas patektų į lokalų karantiną. Nes, matote, tokiame dideliame mieste, kur gyventojai maišosi, vargu ar atsitiktų taip, kad liga išplistų Senamiestyje, Naujamiestyje ar kitur. Žmonės juda ir važinėja. Daug realiau, kad tas plitimas įvyktų kažkokiame sektoriuje – švietimo, paslaugų grupė. Daug realistiškiau, kad kažkokiai sričiai būtų skelbiamas lokalus karantinas, o ne konkrečiai vietai“, – apie lokalų karantiną didžiuosiuose šalies miestuose kalbėjo A. Veryga.
„Tikėtina, kad tokių izoliuotų plitimų vargu ar turėsime. Jie turėtų būti iki tol izoliuoti, kad plitimas būtų izoliuotas. Čia labiau yra teorinė nei kad reali galimybė“, – pirmadienio rytą sakė ministras.
Kodėl ne Švedijos scenarijus?
Naujausi koronaviruso duomenys iš Skandinavijos kelia naujų klausimų, kaip geriausiai kovoti su virusu. Švedijos, kurios susirgimų skaičius pandemijos pike kaip reikiant lenkė kaimyninių Skandinavijos šalių statistiką, dabar pirmą kartą nuo kovo mėnesio džiaugiasi mažesniais skaičiais nei Danija ir Norvegija. Tokie duomenys trikdo itin griežtų priemonių pandemijos pradžioje besiėmusius švedų kaimynus.
Lietuvoje taip pat pasigirsta raginimų taikyti Švedijos scenarijų, tačiau A. Veryga teigė, kad Švedijos scenarijus šiai šaliai nebuvo jau toks lengvas.
„Ne tik Lietuva, bet ir absoliuti dauguma Europos valstybių nesirinko to Švedijos scenarijaus, to nedarė dėl to, kad matėme, kaip greitai pildosi gydymo įstaigos. Švedai, aišku, turi paaiškinimų ir pateisinimų savo pasirinktai strategijai, tai jų sprendimas. Bet noriu pasakyti vieną skaičių palyginimui – jei skaičiuotume mirtis nuo koronaviruso milijonui populiacijos, Lietuvoje šis skaičius yra apie 28, Švedijoje – 516“, – kalbėjo jis.
Politikas pridūrė, kad abejoja, jog Lietuvos visuomenė būtų sutikusi su tokia auka, kokią teko padaryti Švedijai.
„Manau, kad mes pasirinkome teisingai, vertinant iš mūsų taško“, – teigė ministras.
Pašnekovas taip pat priminė, kad Didžioji Britanija pandemijos pradžioje buvo pasirinkę veiksmų planą, panašu į Švedijos, tačiau greitai jo atsisakė.
Populiacijos tyrimai kitose Europos šalyse parodė, kad mirštamumas nuo koronaviruso nėra toks didelis, kaip buvo bijota. A. Verygos teigimu, šis rodiklis savaime neturi atpalaiduoti ribojimų.
„Bet mes ir taip žiūrime lengviau į viską, turbūt sutiksite. Turime tikrai nemažai naujų užsikrėtimų, kurie yra jaunesnio amžiaus asmenų grupėje ir karantino mes neturime. Turime labiau specializuotas, lokalizuotas priemones“, – apie dabartinius ribojimus kalbėjo ministras.
Pokyčiai jau rytoj
Kaip ir buvo minėta praėjusią savaitę, nuo rytojaus, antradienio, rugsėjo 15 dienos turėtų būti trumpinama saviizoliacija. Tačiau tai padaryti nebus jau taip paprasta – kaip „Facebook“ rašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tam prireiks neigiamo koronaviruso testo rezultato.
„Nutarėme trumpinti izoliacijos laiką tiems žmonėms, kurie atvyko ar sugrįžo iš užsienio šalių, neturėjo sąlyčio su užsikrėtusiais koronavirusu, nepajuto simptomų ir praėjus bent 8 dienoms po atvykimo į Lietuvą pasidarė COVID–19 testą, kuris yra neigiamas. Tokie asmenys galės palikti izoliacijos vietą praėjus 10–čiai, o ne 14 dienų nuo atvykimo į Lietuvą“, – tvarką aiškino jis.
Ministras A. Veryga pirmadienį teigė, kad taip ir turėtų atsitikti.
„Kol kas pasikeitimų nėra, tikėtina, kad nuo rytojaus tvarka keičiasi. Šiandien kaip tik bus COVID–19 valdymo komiteto posėdis ir jei nebus kitų nuomonių, turėtų taip ir atsitikti“, – sakė ministras.
Pašnekovas sakė tikintis, kad saviizoliacijos trumpinimas nebus masinis reiškinys.
„Ne visiems bus esmingai svarbu dėl tų keturių dienų testą darytis. Nes nėra taip jau patogu ir malonu juos daryti. Tai manau, kad izoliaciją trumpins tie žmonės, kuriems tai tikrai bus aktualu – reikės dėl kažkokių priežasčių anksčiau grįžti į darbą, bus kažkokių svarbių reikalų. O kiti, labai tikėtina, kad liks namie ir išbus tą 14 dienų laikotarpį“, – prognozavo pašnekovas.
Dėl vakcinų pirkimo nori bendros pozicijos
Trečiadienį Ministrų kabinetas nusprendė kreiptis į Valstybės gynimo tarybą (VGT), dėl Lietuvos dalyvavimo kartu su Europos Sąjungos valstybėmis perkant koronaviruso vakciną. Motyvuojama buvo kilusiomis abejonėmis dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę jau pareiškė, kad kol kas tokio posėdžio sušaukimui jam trūksta argumentų. A. Veryga svarstė, kad galbūt taip elgiamasi dėl tarybai neįprasto klausimo formato.
„Matyt dėl to, kad nėra visiškai tipinis klausimas – tai nėra ginkluotė ar panašūs dalykai. Bet kaip aš sakiau per Vyriausybės posėdį, tai yra mūsų visos valstybės grįžimo į normalų gyvenimą klausimas. Kuriame yra labai daug rizikų, nė vienoje šalyje Europoje, šis klausimas nėra paliktas tik Sveikatos ministerijai, paprastai sprendžia Vyriausybė, įsitraukia ir daugiau institucijų.
Reikia įsigyti tai, ko dar nėra, priimti sprendimus, kurie ateityje bus įvairiai vertinami. Kuo daugiau žmonių įsitrauks tas rizikas vertindami, kuo skaidriau viskas vyks, tuo bus geriau. Nes matome, kiek klausimų po to kyla“, – sakė ministras.
„O iš Prezidentūros greičiausiai tų klausimų kyla todėl, kad įprastai taryba ši klausimo nesprendžia. (…) Atsakomybės nelabai čia nusipurtysi, vis tiek reikės priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet tie finansiniai įsipareigojimai nebus maži, yra įvairiausių abejonių dėl modelių pasirinkimo – kiek, kokių vakcinų pirkti, kaip diversifikuoti pačias vakcinas, kiek jų pasirinkti.
Tai yra sudėtingi klausimai, kurie susiję su svajone galų gale nusiimti kaukes, laisvai grįžti į įprastinį gyvenimą, tad tai yra įprastiniai dalykai, kuriuos būtų gerai padaryti maksimaliai teisingai ir gerai. Atsakomybės čia niekas nesipurto, bet girdime labai skirtingus signalus ir apie įmones“, – interviu Delfi sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
