2629 Eur. Tokią kompensaciją už sovietų nacionalizuotą 12 arų žemės sklypą Kaune pasiūlė Nacionalinė žemės tarnyba. Senelio žemę atgauti bandanti Daiva Rūta Vadauskaitė Delfi teigė, kad tokia kompensacija, tai – pasityčiojimas valstybės vardu.
Išsirinko sklypą ir vėliau sužinojo, kad jis jau užimtas
Beveik 12 arų sklypą D. R. Vadauskaitės senelis valdė Kaune, Panemunėje. Tačiau į Lietuvą koją įkėlus sovietams jo žemė buvo nacionalizuota. Pašnekovė sakė, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę žemės sklypą atgauti bandė jos tėvas. Vis dėlto atgauti žemės nei Kaune, nei kur nors kitur jam taip ir nepavyko. Galiausiai į žemės atgavimo procedūras paniro pati Delfi pašnekovė.
Ji teigė niekada nemaniusi, kad tai yra toks sudėtingas ir painus procesas. Be to, moteris aiškino, esą žemės grąžinimo procedūras vykdančios Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai mažai ką apie šį procesą nusimanančiai moteriai stengėsi ne padėti, bet supainioti.
D. R. Vadauskaitė NŽT sprendimą dėl nacionalizuotos senelio žemės vadina pasityčiojimu – už 12 arų sklypą Kauno mieste moteriai nuspręsta kompensuoti 2629 eurų sumą. Anot jos, sprendimas priimtas grąžinti šią sumą be moters žinios, NŽT paskelbus, kad ji neatvyko į posėdžius, kuriuose buvo sprendžiama, kaip kompensuoti nacionalizuotą žemę.
„Man rašoma, kad neatvykau į posėdį 2019 metais, o aš atrašau, kad negavau kvietimo. Man vėl rašoma – ne, kvietimą jūs gavote, Vilniaus pašte jums buvo registruotas laiškas. Tas laiškas pašte ir gulėjo, nebuvo atsiimtas, adresatui neįteiktas, o tai reiškia, kad aš jo negavau. Jie į tai nekreipė dėmesio ir toliau rašo, kad sprendimas priimtas man neatvykus į posėdį – viršūnė“, – sako D. R. Vadauskaitė.
Moteris teigia norinti atgauti ne piniginę kompensaciją, bet realų sklypą. Būdama nepatenkinta NŽT sprendimais ji kreipėsi į žemės ūkio ministrą.
„Ministras turi žinoti, kokios aferos organizuojamos jo pašonėje. Iš jo kanceliarijos gavau atsakymą, kad mano prašymas persiųstas NŽT, iš kurios nurodytais terminais turiu gauti išsamų atsakymą. Jame pirmą kartą sužinojau, kad mano amžiną atilsį tėvui, kuris mirė 2007 metais, buvo paskirta eilė žemei Kauno mieste atgauti – jam dar gyvam būnant, dokumentai buvo sutvarkyti. Jei būčiau žinojusi šią informaciją, Kauno mieste būčiau gavusi žemės, gal ne toje pačioje vietoje, bet kažkur analogiškai vienodos vertės.
Laiške chronologiškai išdėstytoje įvykių eigoje buvo paaiškinta, kad jis stovi eilėje, tada aš parašau prašymą perkelti žemę į kitą vietą, po to parašau prašymą perkelti žemę dar į kitą. Tame rašte matosi, kad mano žingsniai neadekvatūs, kvaili. Jie visą laiką man sakė, kad nėra dokumentų, jie jų neturi, todėl turiu rašyti prašymą, kitaip negausiu jokios žemės. Man buvo rėkiama: ko čia atėjote, pasiimkite pinigus ir džiaukitės, kad bent ką nors gaunate“, – sakė ji.
Labiausiai pašnekovę papiktino tai, kad vieno posėdžio NŽT metu jai buvo leista pasirinkti sklypą, o jį išsirinkus po kiek laiko moteriai buvo pranešta, kad jis jau paskirtas kitam asmeniui.
„2016-04-18 buvau pakviesta į NŽT Vilniuje, į Arvydų kadastro vietovės miško dalinimo procedūrą. Nuvykau. Ant stalo buvo patiesti dideli žemėlapiai. Man buvo liepta čia pat dabar vietoje pasirinkti miško plotą tame žemėlapyje. Aš nesu specialistė. Net neįsivaizdavau, kad tokį rimtą didelį pirkinį kaip miškas, žemė, namas, sodas galima pirkti net neapžiūrėjus.
Buvo daug streso ir ginčų. Jie niekaip nenusileido ir liepė rinktis. Aš susikaupiau, apžiūrėjau žemėlapį ir iš bendro išsilavinimo, kiek suprantu ženklinimus, dūriau pirštu į vieną laisvą miško masyvą. Jie atmatavo miško ploto tiek, kiek priklauso pagal mano žemės plotą Kauno mieste (susidarė nepilni 2 ha miško), sutvarkė dokumentus, liepė pasirašyti trijose vietose ir sakė, kad praneš, kada atsiimti nuosavybė dokumentus. Ir ką jūs galvojate? Sulaukiu skambučio, kad tas miško sklypas, kurį aš išsirinkau, jau užimtas“, – kalbėjo D. R. Vadauskaitė.
Paklausus, kodėl jai buvo paskaičiuota piniginė kompensacija, o ne paskirtas lygiavertis sklypas, moteris sakė, kad viskas dėl to, jog jos nepasiekdavo NŽT laiškai.
„NŽT sako, kad mane kviesdavo į posėdžius, o aš neatvykdavau. Neatvykdavau, nes negaudavau kvietimų. Mane kvietimai nepasiekdavo. O galiausiai dėl to jie paskaičiavo kompensaciją pinigais“, – aiškino moteris.
Klausimą dėl kompensacijos dydžio pavadino nekorektišku
Kodėl D. R. Vadauskaitei nesuteiktas lygiavertis 12 arų sklypas Kaune, Delfi paklausė Nacionalinės žemės tarnybos. Jos atstovė Kristina Žukovska detalizavo šią situaciją: „Jūsų paklausime minimos pilietės tėvas 1991-12-12 pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises į 0,1182 ha jam paveldėjimo teise priklausančią žemę Kauno mieste ją prašė sugrąžinti „ekvivalentine natūra“, nes iki nacionalizacijos valdytoje žemėje yra suformuotas namų valdos žemės sklypas kitam asmeniui priklausantiems statiniams eksploatuoti. Asmuo pagal prašyme išreikštą valią buvo įrašytas į Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintą eilę piliečių, kuriems bus perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Kauno mieste.
Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikus pakankamo skaičiaus suformuotų naujų žemės sklypų perdavimui nuosavybėn neatlygintinai už Kauno mieste turėtą žemę, 2007-03-30 Jūsų paklausime minima pilietė pateikė prašymą už Kauno mieste turėtą (paveldėtą) žemę perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Kauno rajone, o 2015-02-24 – prašymą žemę perduoti Vilniaus rajone.“
Kodėl susiklostė situacija, kad 2016 m. 04 18 NŽT Vilniaus rajono skyriuje moteriai pasirinkus norimą sklypą vėliau paaiškėjo, kad jis jau užimtas? K. Žukovska pripažino, kad iš tiesų tokia situacija buvo.
„Pažymėtina, kad iš tiesų, rengiant Arvydų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2016-04-18 įvykusio susirinkimo metu pilietė pasirinko gauti lygiavertį žemės sklypą. Tačiau nustačius, kad pasirinktas žemės plotas ankstesniame projekte jau buvo suprojektuotas kitam asmeniui, t. y projekto autorius (įmonė pagal sutartį su NŽT rengianti žemės reformos žemėtvarkos projektus) neteisingai pažymėjo laisvos žemės fondo žemės plotus, apie tai pilietė dar tą pačią dieną informuota telefonu ir pakviesta atvykti ir iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti kitą žemės sklypą.
Pilietei neatvykus, ji buvo pakviesta į 2016-05-13 papildomą susirinkimą, bet į šį susirinkimą neatvyko. Pilietė taip pat buvo pakviesta dalyvauti 2016-06-07 vykusiame parengto Arvydų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkime. Į šį susirinkimą pilietė atvyko, pasirinko kitą žemės sklypą, tačiau, atsisakė suderinti (pasirašytinai) pasirinkto žemės sklypo vietą, ribas ir plotą. Todėl jai lygiavertis turėtajam miško sklypas šiame Arvydų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuotas.
Atkreipiame dėmesį, kad pilietė buvo ne kartą kviečiama į 2017 – 2019 metais organizuotus Arvydų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimus. Buvo kviečiama Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 2 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2018 m. spalio 31 d., ir 2019 m. gegužės 27 d.. Į nei vieną iš šių susirinkimų pasirinkti žemės sklypo pilietė neatvyko. Asmeniui nedalyvaujant susirinkime nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti.
Pažymime, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimas. Sutrumpintai jis skamba taip: jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymo pakeitimu 2020 07 14 buvo priimtas sprendimas Jūsų paklausime minimai pilietei už paveldėtą žemę Kauno mieste atlyginti pinigais“, – nurodė K. Žukovska.
Paklausus, kodėl D. R. Vadauskaitės nepasiekdavo NŽT laiškai, K. Žukovska aiškino, kad moteris esą galėjo ir kitaip sužinoti, kada yra laukiama NŽT. „Žemės sklypų projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus informacija yra skelbiama viešai Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje ir vietiniame laikraštyje, o asmenys, kuriems rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojami žemės sklypai, taip pat kviečiami raštu (registruotais laiškais) ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos“, – atsakyme į Delfi klausimus nurodė NŽT atstovė.
2629 Eur. Tokią kompensaciją NŽT paskaičiavo D. R. Vadauskaitei už beveik 12 arų sklypą Kaune. Delfi NŽT paklausė, ar tai yra adekvati suma, už kurią šiuo metu būtų galima Kaune nusipirkti 12 arų sklypą?
Atsakydama į šį klausimą K. Žukovska paminėjo, kad šis klausimas yra nekorektiškas: „Pažymėtina, kad NŽT savo nuožiūra „nesiūlo“ vienokio ar kitokio piniginio atlyginimo, o priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (įskaitant ir atlyginimą pinigais), griežtai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais teisės aktais. Taigi Jūsų klausimas/ prašymas NŽT įvertinti sumos adekvatumą iš esmės yra nekorektiškas ir turėtų būti adresuotas ne NŽT. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamas Jūsų paklausime minimos pilietės prašymas iš naujo nagrinėti jos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.“
Pasidomėjus, ar NŽT, sulaukusi pilietės pretenzijos, galėtų iš naujo pradėti nagrinėti žemės grąžinimo procedūras ir vietoje piniginės kompensacijos moteriai pasiūlyti lygiavertį sklypą, K. Žukovska pakartojo tai, ką jau buvo nurodžiusi: „Šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamas pilietės prašymas iš naujo nagrinėti jos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.“
Teismo sprendimo dar teks palaukti
Teismo atstovė Evelina Talalienė Delfi teigė, kad iš tiesų toks skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra gautas ir priimtas nagrinėti.
„Bylos esmė tokia, kad 2019 m. birželio 10 d. pareiškėja D. R. V. buvo kviesta atvykti į NŽT susirinkimą dėl žemės atkūrimo jos senelio vardu (susirinkimo metu turėjo būti siūlomas lygiavertis turėtam žemės sklypas). Pareiškėja D. R. V. neatvyko, nes negavo kvietimo, kuris buvo siųstas registruotu paštu, bet jos nepasiekė. NŽT, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nedalyvavo susirinkime, 2020 m. vasario 4 d. nutarė neatkurti nuosavybės teisių į senelio turėtą žemę. Pasak pareiškėjos, įsakyme nenurodyti jokie teisiniai argumentai ir pagrindas. Kaip supratau ir pareiškėjos skundo, ji nuolatos bendravo su NŽT sprendžiant iškilusius nesusipratimus, todėl NŽT 2020 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. senelio turėtą žemę Kauno mieste, Vaidoto g., pinigais (už 0,1182 ha numatyta kaina 2629 Eur). Su tokiu sprendimu pareiškėja kategoriškai nesutinka, todėl jį skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Atsiliepimas negautas, posėdžio data dar nepaskirta“, – Delfi informavo teismo atstovė.
Už gautą kompensaciją sklypo Kaune nusipirkti nepavyktų
NŽT paskaičiuotą 2629 eurų kompensaciją D. R. Vadauskaitei paprašėme įvertinti nekilnojamojo turto ekspertų.
„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Antanas Kišūnas teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba piniginę kompensaciją nustato pagal įstatymų patvirtintą metodiką. Anot jo, kompensacijas gavę asmenys ar jų artimieji dažnai nėra patenkinti gautomis kompensacijomis.
Ekspertas pripažino, kad D. R. Vadauskaitė, gavusi 2629 Eur kompensaciją Panemunėje tokio sklypo, kokį valdė jos senelis, šiuo metu nenusipirktų.
„Kalbant apie kainas, nei Panemunės rajone, nei kitoje Kauno miesto vietoje šiai dienai tikrai nepavyks įsigyti 12 arų sklypo, tinkamo gyvenamajai statybai, už 2629 eurų. Panemunėje panašaus dydžio ir paskirties sklypų kaina prasideda nuo poros tūkstančių eurų už vieną arą ir gali siekti keliolika tūkstančių už vieną arą gatvėse besiribojančiose su Panemunės šilu, tokiose kaip Gailutės, Vaidilos ir t.t.”, – teigė A. Kišūnas.
L. Kasčiūnas: tai yra pasityčiojimas
Apie šį atvejį informacijos turi ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė neliksiąs nuošalyje ir kreipsis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovybę, kad būtų įvertinti pareigūnų veiksmai.
Taip pat Seimo narys išsakė poziciją, kad tokio dydžio piniginės kompensacijos yra pasityčiojimas iš jas gaunančių ir iš valstybės.
„Ši istorija yra sukrečianti. Aš neabejoju, kad toks atvejis tikrai ne vienas. Raginu ir kitus žmones, kurie už nacionalizuotą žemę gavo kruopeles, netylėti ir pranešti apie tokius atvejus. Tai sukelia žiaurų neteisybės jausmą. Čia yra pasityčiojimas. Sveiku protu nesuvuokiami dalykai. Paskaičiuokime, kiek žemė realiai kainuoja, ir ką galima už tokią kompensaciją nusipirkti”, – sakė L. Kasčiūnas.
Be kita ko, jis pridėjo, kad kreipsis į atsakingus Seimo komitetus, kad būtų ieškoma būdų, kaip tokiems atvejams ateityje užbėgti už akių keičiant įstatymus.
„Aš planuoju kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovybę, kad visa tai būtų įvertinta, kad būtų atliktas auditas. Negali taip būti, kad valdininkai sprendimus priima be jokios atsakomybės. Žinoma, ir įstatymais reikėtų užkardyti tokią neteisybę. Aš kalbėsiu su kolegomis, kad būtų peržiūrėti teisės aktai. Kreipsiuosi į komitetus, kad būtų padaryta analizė”, – teigė L. Kasčiūnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
