Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto siūlymą leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.
„Praėjusią savaitę gavome iš Sveikatos apsaugos ministerijos raštą su atsakymu dėl rekomendacijų, kaip organizuoti saugiai brandos egzaminus, tas rekomendacijas svarstėme su socialiniais partneriais, mokytojais, vadovais, profsąjungomis ir būtent ir tų svarstymų metu, ir šiaip pastaruoju metu gauname iš švietimo bendruomenės nemažai pasiūlymų svarstyti, kaip galima būtų sumažinti egzaminų srautus“, – Švietimo tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič.
Pasak jos, pagal pateiktas rekomendacijas egzaminų vykdytojų skaičius turėtų išaugti nuo 6 tūkst. iki 9 tūkst., kyla patalpų klausimas, nes vienoje patalpoje galės būti tik apie 10 moksleivių.
„Savivaldybės turi nemažai iššūkių, tai norėdami reaguoti į tuos siūlymus iš švietimo bendruomenės ieškojome tų alternatyvų ir todėl suformulavome tokį pasiūlymą“, – kalbėjo viceministrė.
Pasiūlyta, kad vietoj to, jog atestatui gauti būtų reikalaujama išlaikyti lietuvių kalbos ir dar vieną brandos egzaminą kaip yra dabar, užtektų vieno egzamino.
„Ar pritartumėte tokiai galimybei, būtent kad atestatui gauti pakaktų vieno brandos egzamino?“ – į tarybą kreipėsi J. Urbanovič.
Pasak jos, pritarus tokiai nuostatai, reikėtų spręsti, kurį egzaminą pasirinkti: ar privalomą lietuvių kalbos egzaminą, ar bet kurį kitą, leidžiant atestatą gauti nelaikius lietuvių kalbos egzamino.
Viceministrės duomenimis, toks sprendimas preliminariais skaičiavimais sumažintų egzaminuotojų poreikį 800.
„Kaip suprantate, tas supaprastinimas yra labiau orientuotas į tą abiturientų kohortą, kuri neplanuoja stoti į aukštąsias mokyklas arba tie, kurie tikrai šiais metais patiria ypatingai didelį stresą dėl situacijos, dėl to, kad negali turėti tiesioginio kontakto su mokytojais“, – sakė ji.
Švietimo viceministrė pabrėžė, jog ministerija siekia konsultacijos, tačiau nebūtinai tvirtai laikosi pozicijos, kad tvarką reikėtų supaprastinti.
Švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, pristatydama tarybos darbo grupės išvadas, sakė, jog tokiai pozicijai nepritariama. Nepritarimą vienbalsiai palaikė visa taryba.
„Sumažinimas reikalavimų įgyti brandos atestatą šiandien dienai iš turimos informacijos ir vertinant esamą švietimo sistemą, darbo grupė matė daugiau neigiamų ilgalaikių pasekmių“, – sakė ji.
Prezidento patarėja Sonata Šulcė posėdyje sakė, kad tokios pozicijos laikosi ir Prezidentūra.
„Ministerijai identifikavus šitą klausimą, šį klausimą taip pat ryte aptarėme su prezidentu ir atsižvelgdami į tai, kad švietimo sistemoje svarbiausia tvarumas, nesiblaškymas, susitelkimas, viena aiški žinutė ir darbas, mes būtume už tai, kad nebūtų mažinami reikalavimai įgyti brandos atestatui“, – sakė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS paprašyta pakomentuoti siūlymus nurodė, kad juos ministras pristatys spaudos konferencijoje Vyriausybėje penktadienį.
Egzaminų sesiją numatyta pradėti birželio 22 dieną, o baigti iki liepos 21-osios.
Pirmasis stojimų į aukštąsias mokyklas etapas vyks iki rugpjūčio 18-osios, antrasis turėtų baigtis rugsėjo 4-ąją, o mokslo metus aukštosioms mokykloms siūloma pradėti dar po beveik dviejų savaičių.
