Prekių ir paslaugų kainos koronaviruso krizės metu nebus reguliuojamos, tačiau jų trūkstant, Vyriausybė galėtų imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių. Kainos galės būti reguliuojamos tik valstybei paskelbus nepaprastąją padėtį.
Seimas antradienį nutarė, kad Civilinės saugos įstatymas turi būti priimtas su visomis prezidento pataisomis: už balsavo 61 Seimas narys, prieš – 18, o susilaikė 31. Seimas balandžio 7 dieną buvo jau priėmęs įstatymų pataisas, leidžiančias Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas, tačiau prezidentas jas vetavo.
Ekonomikos komiteto nariui liberalui Eugenijui Gentvilui suabejojus, ar įstatymas dėl kainų reguliavimo vis dar reikalingas, nes padėtis dėl koronaviruso „jau stabilizavosi“, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad ekstremaliomis sąlygomis rinkos dėsniai labiausiai neveikia regionuose.
„Jeigu Vilniuje norėtume įsigyti kaukę, tai iš tikrųjų turime platų pasirinkimą vaistinių, prekybos centrų, tuo tarpu regione yra vienas taškas, kuriame galima įsigyti tokių prekių, tačiau tai nereiškia, kad mes galime jas įsigyti pigiausiai“, – kalbėjo jis.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad kainų reguliavimas suveiktų prevenciškai: „Verslas žinodamas, kad Vyriausybė turi tokį instrumentą, natūraliai nedarys ir nekels tų kainų“.
Tačiau to paties komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad kainų reguliavimas problemos neišspręs: „Jeigu nėra kaukių, termometrų, dezinfekcinio skysčio, reguliuok nereguliavęs kainų, pačių produktų, kurių reikia žmonėms, jų neatsiras“.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys apgailestavo, kad prasidėjus krizei Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o ne nepaprastoji padėtis – tokiu atveju kainų reguliavimas būtų įmanomas.
„Akivaizdu tai, kad šitoje situacijoje jau ekonomika nefunkcionuoja pagal įprastus dėsnius. Kaip tik rinka kai kurių prekių atžvilgiu išsikreipė ir tampa panaši daugiau į galimybę spekuliuoti prekėmis, kurių paklausa yra daug didesnė ir būtent atsiranda terpė perpardavinėtojams uždirbinėti iš šitos paklausos, kuri būtent yra susijusi su gyvybiniais žmonių poreikiais“, – kalbėjo parlamentaras.
Gitanas Nausėda siūlė Seimui svarstyti naujus pakeitimus, kurie leistų Vyriausybei, trūkstant būtinų prekių ar paslaugų, imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių. Šalies vadovas teigė, kad valstybinis kainų reguliavimas gali lemti prekių stygių ir juodosios rinkos plėtrą, ir turėtų būti leidžiamas tik paskelbus nepaprastąją padėtį.
Pasak G. Nausėdos, maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą. Pasak jo, reguliavimo planams nepritaria ir Tarptautinis valiutos fondas.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta anksčiau aiškino, kad Lietuvos ekonomikos pagrindas yra rinkos ekonomika, o ne kainų reguliavimas, tačiau kai kurie „valstiečiai“ tvirtino, kad kainų reguliavimas yra nacionalinio saugumo klausimas.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau sakė, kad kainų reguliavimas būtų svarbus instrumentas derybose su verslu, tačiau jis būtų taikomas tik ekstremalių situacijų atveju. Anot jo, „dabar jokių galimybių ar poreikio naudoti šitą instrumentą nesimato“.
Kiek anksčiau R. Karbauskis žadėjo neparemti prezidento veto dėl kainų reguliavimo.
Anot Vyriausybės atstovų, šis įrankis galėtų būti panaudotas pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau tikino, lad kainų reguliavimas yra kraštutinis įrankis prieš spekuliacines kainas, pirmiausia nukreiptas į karantino metu būtinas asmens apsaugos priemones.
Be Civilinės saugos, priimtos Nepaprastosios padėties bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pataisos.
