Paviešintas V. Adamkaus laiškas žmonai Almai

Buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus iki šiol yra laikomas ne tik vienu įtakingiausiu politiku, bet ir vienu iš mylimiausių asmenybių šalyje. Ne mažiau visuomenę žavi ir jautri jo ir a.a. Almos Adamkienės meilės istorija.

Pirmąją rudens dieną – rugsėjo 1-ąją – prezidentas V. Adamkus ir jo šviesaus atminimo žmona Alma kasmet minėdavo ypatingą datą – savo vestuvių metines.

Šia proga prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus pasidalijo archyvinėmis vestuvių nuotraukomis.

Dar didesnio dėmesio sulaukė privatus V. Adamkaus dienoraščio puslapis.

Minimas laiškas parašytas 1971 m. rugsėjo 1-ąją, minint 20-ąsias santuokos metines.

„<...> Žodžiais neišreikši ir neaprašysi tų dienų ir laimingų valandų. Aš tikiuosi, kad aš bent mažą dalį galėjau grąžinti Almai tos laimės, kurią ji man davė per visus tuos metus“, – itin jautriai ranka rašė V. Adamkus.

Tokie žodžiai šiandien virpina širdį dar labiau, nes ponia A. Adamkienė mirė 2023 m. gegužės 21 dieną Vilniuje, eidama 97-uosius metus.

Ji amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Kaip rašoma A. Adamkienės jubiliejaus proga išleistos Ingos Liutkevičienės sudarytoje knygoje „Alma“, prezidento V. Adamkaus ir A. Nutautaitės (Adamkienės) šeimas iš Lietuvos 1944-aisiais metais išvijo besiartinanti trėmimų banga.

Lietuvoje abiejų jaunuolių keliai nebuvo susikirtę, jie susipažino Vokietijoje įsteigtoje lietuviškoje gimnazijoje. Tačiau baigus gimnaziją jų keliai vėl išsiskyrė ir susikirto Jungtinėse Valstijose – ten jaunuoliai susituokė.

„Prisipažinsiu, tada, kai ją pamačiau gimnazijoje, sukirbėjo slapta mintis, kad jeigu jau kada vesčiau, tai tik tokią merginą kaip Alma. Ji visada išsiskyrė geru skoniu, elegancija, kultūra. Taip buvo ir jaunystėje, ir dabar“, – knygoje „Alma“ cituojamas V. Adamkus.

Įdomu tai, kad V. Adamkus yra dėkingas savo žmonai už baigtus aukštuosius mokslus. Gyvendama JAV pora buvo neseniai susituokusi, A. Adamkienė įsidarbino už menką atlyginimą, kad tik V. Adamkus galėtų mokytis universitete.

„Ir tais sunkiais momentais ji visuomet būdavo geros nuotaikos, besišypsanti. Nors skaičiavome centus, ji sugebėdavo pagaminti maisto. O pinigų visuomet labai trūkdavo. Galiu pasakyti vieną pavyzdį. Amerikoje kas savaitę penktadieniais mokėdavo algą, bet alga nebūdavo didelė. Prisimenu, kartais tekdavo kratyti visas kišenes, ieškant 10 centų tramvajaus bilietui, kad Alma galėtų nuvažiuoti į darbą ir pasiimti algą, kad galėtume kitą savaitę išgyventi“, – pasakojo kadenciją baigęs prezidentas.

Lietuvoje A. Adamkienė, būdama pirmoji šalies dama, labiausiai rūpinosi paramos ir labdaros projektais, jai ypač spaudė širdį dėl apleistų vaikų ir senelių. Pati A. Adamkienė save apibūdino kaip bijančią netikėtų pasiūlymų ar sumanymų.

Pavyzdžiui, jei vyras ką pasiūlydavo, jos pirmoji reakcija būdavo: „Ne, ne, ne, nenoriu“. „Bet kai susiduri su neišvengiamu faktu ir žinai, kad kitaip nebus, supranti, kad reikia, tai darai, ką gali“, – knygoje pasakojo moteris.

Visi A. Adamkienę pažinoję žmonės sako, kad ji pasižymėjo kuklumu, subtilia elegancija, kantrybe, buvo labai šilta, bet gana uždara. Jų pasakojimu, jei A. Adamkienė ką nors įsileisdavo į širdį, tai visam laikui.