Vyriausybė pamažu galėtų lengvinti karantino sąlygas ir leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą, sako BNS kalbinti ekspertai. Anot jų, „vadeles“ būtų galima atleisti ten, kur žmonės turėtų kuo mažiau kontaktų ir būtų saugūs, – pirmiausia kai kuriems prekybininkams, remonto dirbtuvėms ar lauko kavinėms.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad siūlymas karantino sąlygomis siekti atgaivinti sustojusį verslą yra savaime suprantamas.
„Kalba eina apie tai, kaip karantino sąlygom prisiderint ir atgaivinti ar kažkiek plėsti veiklą, išlaikant būtiną saugumą. Manau, kad su šituo visi turėtų sutikti ir suprasti. Bet čia svarbu pačių gyventojų suvokimas ir požiūris“, – BNS sakė S. Čaplinskas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad svarstyti apie karantino sąlygų švelninimą reikėtų ir todėl, kad šalyje koronavirusas nevaldomai neišplito.
„Italija jau pradėjo ruošti planą, kaip išeis iš karantino, kur užsikrėtusių asmenų, tenkančių milijonui gyventojų, yra 10 kartų daugiau, o mirusių – 50 kartų daugiau. Tai visų pirma Lietuvoje neišplito nevaldoma pandemija“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas tvirtina, kad kuo anksčiau bent iš dalies atsigaus kai kurie verslai, tuo lengviau bus visai ekonomikai.
„Kuo greičiau būtų galima paleisti dalį sektorių, tuo lengviau visai ekonomikai būtų vėliau. Žinoma, sveikata yra visų pirmiausia ir priemonės neturi būti butaforinės“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Atnaujinti veiklą galėtų augalų, drabužių prekybininkai, dviračių taisytojai
M. Dubnikovas kaip pavyzdį įvardijo želdynus, pardavinėjančius augalus.
„Ten yra milžiniški plotai, žmonės vaikšto dideliais atstumais ir tokia įstaiga tikrai gali dirbti, tuo labiau, kad dalis žmonių norėtų tų želdynų nusipirkti. Greičiausiai laikantis tam tikrų apsaugos priemonių tokios įmonės galėtų dirbti“, – sakė analitikas.
N. Mačiulis sako, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį reikėtų pasirinkti atnaujinamus verslus, yra aiškus – jų veikloje turi būti kuo mažiau žmonių kontaktų.
„Kriterijus yra labai aiškus – jei tai yra nedaug žmogiško fizinio kontakto reikalaujanti veikla, jeigu nereikalauja masinio didelių grupių susibūrimo, tai nėra didelės rizikos veikla. Mes matome, kad vaistinės ir mažmeninės prekybos įmonės labai gerai prisitaikė, taikydamos apsaugines priemones“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
„Neaišku, kodėl negalima prekiauti gėlėmis, drabužiais. Kodėl negali veikti dviračių remonto paslaugas teikiančios įmonės? Tas sąrašas yra labai platus“, – klausė jis.
Tuo metu S. Čaplinskas sako, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo iki koronaviruso krizės – tai galioja ir verslui, kuris vėl atvėręs duris turės laikytis griežtesnių higienos standartų.
„Kalbant apie verslą, ta pati rankų higiena – dezinfekavimas prekybos centrų krepšių, vienkartinės pirštinės, dezinfekciniai skysčiai. Manau, tai ir liks ir turėtų likti visą laiką“, – sakė ULAC vadovas.
Dėl kavinių – klaustukas
Restoranų ir viešbučių asociacijos atstovai praėjusią savaitę kėlė idėją, kad veiklą galėtų atnaujinti lauko kavinės, žinoma, laikantis griežtų taisyklių. Tam pritaria ir S. Čaplinskas.
„Kodėl nepradėti organizuoti lauko kavinių, kai oras šyla, išlaikant tą atstumą? Galbūt netgi tas pačias kaukes personalui duoti, dezinfekuoti stalus po kiekvieno lankytojo ir taip toliau“, – svarstė S. Čaplinskas.
N. Mačiulis taip pat mano, kad reikėtų pradėti diskutuoti apie maitinimo įstaigų veiklos atnaujinimą.
„Tikrai manau, kad reikia diskutuoti apie dalinį, palaipsnį maitinimo įstaigų veiklos atstatymą, nes mes turime tokių pavyzdžių, kaip Švedijoje, kur ta veikla niekada nebuvo sustabdyta ir situacija netapo nekontroliuojama“, – teigė jis.
Tačiau M. Dubnikovas pastebi, kad atidarant lauko kavines reikia būti atsargiems ir laikytis infektologų rekomendacijų.
„Lauko kavinės – viskas tvarkoje, bet padavėjos greičiausiai vaikščios tarp staliukų, tai yra didžiulė rizika pernešti virusą. Bet jei infektologai pasako, kad tai yra įmanoma, tai be abejo, būtų šviežias vėjo gūsis“, – teigė analitikas.
Be to, jis pastebėjo, kad kavinės neturės įprastinio klientų srauto, todėl joms gali būti nenaudinga atnaujinti veiklos.
„Gali būti, kad kavinėms neapsimokės atsidaryti tokiu formatu. Nes jų pajamos, ko gero, bus per mažos, kad atidarytų verslą. Jos dirbti tai gal ir dirbs, bet gali būti dažna situacija, kad darbas su nepakankamu klientų skaičiumi gali pradėti tik gilinti finansinę krizę“, – svarstė M. Dubnikovas.
Vyriausybė jau svarsto apie karantino sąlygų švelninimą
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę paskelbė, kad svarstoma pamažu leisti atkurti veiklą smulkiajam verslui.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog atlaisvinti ekonomiką reikia labai atsargiai ir to nepadaryti anksčiau, nei leidžia situacija.
„Net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas sušvelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižveltiant į konkrečią verslo šaką, grėsmes ir pasirūpinant būtinomis saugumo priemonėmis paslaugų sektoriuje“, – pirmadienį teigė prezidentas.
Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys pirmadienį teigė, kad Vyriausybė sulaukė apie 20-ies asocijuotų verslo struktūrų pasiūlymų, kaip verslas galėtų veikti sugriežtintomis sąlygomis.
„Jie apima tokius pasiūlymus kaip riboti klientų srautus, matuoti visų klientų temperatūrą, periodiškai prekybos vietoje atlikti mikrobiologinius tyrimus, anketuoti klientus iš anksto, ar jie neserga, ar nesilankė pavojingose vietose, užtikrinti, kad įėjimas į prekybos vietas būtų tik iš gatvės ir taip toliau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Surplys.
Anot jo, pasiūlymai bus svarstomi ir atėjus laikui bus priimti sprendimai.
