Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar opi visuomenės problema, nuo kurios kenčia tiek suaugusieji, tiek vaikai. Asmenims, nukentėjusiems nuo smurto, pagalbą teikiančios nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės tarnybos vieningai sutaria, kad būtina ieškoti priemonių, užkertančių kelią smurto plitimui bei pasirūpinti, kad specialistų teikiama pagalba būtų savalaikė ir efektyvi. Kauno miesto vaiko teisių gynėjai pastebi, kad remiantis pastarųjų metų duomenimis, galimo smurto prieš vaikus atvejų Kauno mieste sumažėjo.
„Smurtas artimoje aplinkoje skaudžiai paliečia visą šeimą – jeigu vienas žmogus tampa fizinio smurto auka, kitas, net ir stebėdamas viską iš šalies, gali kęsti psichologinį smurtą. Dažniausiai tokį smurtą tenka patirti mažiausiems šeimos nariams. Mūsų svarbiausias tikslas, sužinojus apie smurtą šeimoje – kuo skubiau apsaugoti vaiką, o bendradarbiavimas su kitomis institucijomis leidžia pasirūpinti, kad nuo agresoriaus šeimoje būtų apsaugoti ir likę artimieji“, – pranešime spaudai cituojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Diskusijoje, kurią inicijavo Kauno apskrities moterų krizių centras, įvairių tarnybų ir organizacijų – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nevyriausybinių organizacijų – atstovai siekė aptarti kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu.
Kaune prieš vaikus smurtaujama mažiau
Nors smurto problema šalyje vis dar gaji, lyginant praėjusiųjų metų statistinius duomenis, Kauno mieste ryškėja teigiami pokyčiai dėl nuo smurto galimai nukentėjusių vaikų. Per 2018 metus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje užfiksuota 220 atvejų, kai prieš vaiką buvo galimai panaudotas smurtas, tuo metu per 2019 metus situacija nežymiai pagerėjo – gauti 187 pranešimai dėl galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų.
Visuomenėje girdint nuogąstavimų, kad moterys, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje, yra linkusios nutylėti savo problemas dėl baimės prarasti vaikus, vaiko teisių apsaugos specialistai tikina, jog atsakingai neįvertinus visos situacijos šeimoje, nesiekiama skubotai vaiko atskirti nuo tėvų ar perkelti jo į saugią aplinką.
Anot A. Vežbavičiūtės, reikia akcentuoti, kad vaiko teisių apsaugos specialistams atvykus į šeimą, jie neskuba priimti nepagalvotų sprendimų. Pirmiausia siekiama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pasikalbėti tiek su pačiais tėvais, tiek išklausyti vaiko nuomonę. Jeigu vaikui saugu likti namuose su vienu iš tėvų, bendradarbiaujant su policija yra pasirūpinama, kad ten galimybės patekti neturėtų agresorius.
Jei nukentėjusieji priversti palikti savo namus, stengiamasi, jog jie gautų ramų prieglobstį giminaičių, artimų draugų, ar laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Skyriaus vedėja pabrėžia, jog vaiko teisių gynėjai nesiekia atskirti vaiko nuo tėvų neatsižvelgę į individualią šeimos situaciją.
Daugiau pagalbos būdų patyrusiems sunkumų šeimoje
Pasak A. Vežbavičiūtės, nuo šių metų pradžios įsigaliojus pokyčiams vaiko teisių apsaugos sistemoje, kai laikinoji vaiko priežiūra su tėvais ar vienu iš tėvų gali būti įgyvendinama šeimos krizių centre, Kauno mieste startavo gana sėkmingai.
„Gavę pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje vaiko teisių apsaugos specialistai, nuvykę į šeimos namus ir išsiaiškinę, jog būtina užtikrinti vaiko apsaugos poreikį, kaip vieną iš pagalbos būdų siūlo laikiną apgyvendinimą šeimos krizių centre. Tokio apgyvendinimo tikslas – neatskirti vaiko nuo artimiausių šeimos narių bei stengtis, kad esama krizinė situacija būtų sprendžiama racionaliai, nedarant dar didesnės žalos vaiko psichologinei ir emocinei būsenai“, – pabrėžia A. Vežbavičiūtė.
Kauno mieste šiuo metu veikia du krizių centrai, teikiantys laikino apgyvendinimo paslaugas šeimoms, atsidūrusioms krizinėse situacijose.
Smurto artimoje aplinkoje tendencijos: smurtą tarp sugyventinių keičia smurtas tarp skirtingų kartų
Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė diskusijos dalyvius supažindino su smurto artimoje aplinkoje tendencijomis. Pasak jos, dažniausiai smurtas užfiksuojamas tarp sugyventinių ir sutuoktinių, bet pastaruoju metu išryškėjo dar viena probleminė grupė – prieš tėvus imasi smurtauti jų pilnamečiai vaikai.
Tiek specializuoti pagalbos centrai, padedantys asmenims, kenčiantiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai ragina visuomenę nelikti abejingais galimiems smurto atvejams.
Kilus įtarimų dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, ar smurto atvejų šeimoje, būtina apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose dirbančius vaiko teisių apsaugos specialistus.
