Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, siekdamas išsiaiškinti, iš kokių gaunamų lėšų antstolis gali išieškoti skolą.
„Antstolis nukreipė išieškojimą išieškoti iš sumų, kurios man mokamos kaip darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Ar antstolis gali išieškoti iš komandiruotpinigių? Iš kokių mano darbo pajamų antstolis gali vykdyti išieškojimą?“, – plačiau klausimą pateikė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą.
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos išieškant iš skolininkui priklausančių: grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; mokinių, studentų stipendijų.
Sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; dividendų; pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.
Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje apibrėžta pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, baigtinis sąrašas.
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa.
Taip pat išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
Valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos.
Taigi, į skolininkui priklausančių pinigų sumų apibrėžtį patenka ir komandiruočių atveju mokami dienpinigiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo valią dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją.
Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo.
Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu.
Jeigu nustatyta, kad skolininkui darbe kiekvieną mėnesį išmokama dienpinigių suma iki trijų kartų viršija išmokėtą darbo užmokestį, šios aplinkybės gali kelti pagrįstų abejonių dėl skolininko darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikavimo kaip komandiruočių tinkamumo ir (ar) jam priskaičiuotų dienpinigių kompensacinės paskirties.
Apibendrinant galima teigti jog, siekiant teisingai atsakyti į skaitytojo klausimą, visų pirma turi būti išspręstas klausimas dėl darbo sutarties kvalifikavimo, taip pat ar kaip dienpinigiai priskaičiuotos sumos atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį (jei taip, ar visa išmokėta suma), ir tik tada turėtų būti sprendžiama dėl išieškojimo iš darbuotojui (skolininkui vykdymo procese) priskaičiuotų dienpinigių galimybės bei skundžiamo antstolio veiksmų teisėtumo.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.
