Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta sovietmečiu. Tačiau pavadinimą jai davė anksčiau čia buvęs nepriklausomybės kovų savanorių kaimas. Didelei daliai kauniečių Dainava yra rajonas, kuriame jie gimė augo ir brendo. Dar kitiems tai vieta, kur buvo pirmieji jų namai atsikrausčius iš provincijos į didmiestį.
Dabar Dainava – daugiausia prieš maždaug 40–50 metų statytų daugiabučių rajonas, kuriame, kaip ir visame Kaune, sparčiai atnaujinama infrastruktūra. Anksčiau šioje teritorijoje buvo ne tik keletas kaimų, bet ir dvaras, žirgynas ir netgi karinis aerodromas.
Sukilėlius ištrėmė į Sibirą
Šiai miesto daliai pavadinimą suteikusio Dainavos kaimo teritorija sudaro tik apie 36 proc. dabartinės oficialios Dainavos seniūnijos teritorijos. Kita dalis priklausė Muravos, Girstupio ir Gričiupio kaimams. Kažkada šias, anuomet netoli Kauno buvusias, apylinkes valdė dvarininkai.
„Didžioji dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos XVIII a. priklausė Prozorų giminei. XIX a. minimas Muravos dvaras, bet apie jį žinoma nedaug. Po 1831 m. sukilimo daug vietinių gyventojų sodybų buvo sudeginta, gyventojai ištremti į Sibirą. Vietoj jų atkelti rusai sentikiai iš Rusijos imperijos centrinių gubernijų. Dauguma jų įsikūrė Muravos kaime. 1835 m. per Muravos kaimą buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos traktas (dabartinis Savanorių prospektas), padalinęs kaimą į dvi dalis. Greta šio plento gyveno daug rusų kolonistų“, – pasakojo Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas, Kauno istorijos žinovas Mindaugas Balkus.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad XIX a. pabaigoje nemaža dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos buvo apaugusi mišku, būta daug pelkių. Į pietryčius nuo minėtos teritorijos 1889 m. pastatytas Kauno tvirtovės VI fortas. Aplink jį buvo išpirktos žemės, iškirsti miškai, uždraustos statybos. Teritorijoje suformuoti gynybiniai pylimai.
Pavadinimą sugalvojo mergaitė
XX a. pradžioje neseniai susikūrusi Lietuvos Respublika vykdė žemės reformą, kurios metu dalis žemės buvo skiriama nepriklausomybės kovų dalyviams. Toks procesas vyko dabartinėje Dainavos teritorijoje. Į pietryčius nuo Muravos kaimo esančiose bendrose ganyklose pradėta skirti žemės Lietuvos kariuomenės savanoriams, aplinkinių kaimų mažažemiams gyventojams. Tuo metu ši vietovė vadinosi Muravos pievų kaimu.
Naujakuriai nusprendė, kad kaimui reikėtų „normalaus“ pavadinimo. Tuo klausimu jie susirinko pas kaimo seniūną ir svarstė įvairius variantus. Bet tada 8-metė kaimo seniūno Jurgio Stankevičiaus dukra Marija pasiūlė Dainavos pavadinimą pagal savo mėgstamiausią knygą – Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“. Kaimo žmonėms šis pavadinimas patiko ir jie pritarė mergaitės siūlymui. Dainavos pavadinimas įteisintas 1927 m.
Veikė kolūkis
Įdomu, kad dabartiniam Dainavos parkui pradžią davė toje vietoje veikęs olando Kornelijaus Štofelio sodininkystės–daržininkystės ūkis, kuriame augo daug retų ir egzotiškų augalų.
Tuo tarpu Draugystės parko vietoje prieš II-ąjį pasaulinį karą buvo husarų pulko poligonas. Ten buvo ir vieta buvo numatyta kurti aerodromui. Tuo pasinaudojo Lietuvą okupavę vokiečiai ir jau karo metu ten iš tiesų įrengė aerodromą.
„Sugrįžus sovietams, 1950 m. buvo įkurtas „Dainavos“ kolūkis. 1959 m. jis buvo sujungtas su Salomėjos Nėries kolūkiu. Vėliau kolūkio fermos buvo iškeltos į Ramučius, jų vietoje įrengtas žirgynas (dabar tarp magistralės Vilnius– Kaunas ir Partizanų g., ties parduotuve „IKI“). XX a. 6 deš. pabaigoje Sartų, Alaušo ir Dubingių gatvėse keliasdešimt sklypų gavo iš Kauno marių užtvindymo zonos iškelti gyventojai“, – istorijos faktus dėstė M. Balkus.
„Centrinis purvynas“
Dabartinė Dainavos teritorija prie miesto prijungta ir masiškai daugiabučiais užstatyti pradėta 7-ajame dešimtmetyje. Statybos prasidėjo 1963 m. nuo dabartinės Kovo 11-osios g. pradžios (ties VI fortu). Pirmieji naujakuriai prisimena, kad vietovės buvo drėgnos, pelkėtos. Tarp naujų daugiabučių plytėjo tuščios erdvės, kuriose tebesiganė senųjų gyventojų avys ir netgi karvės.
„Gyventojai į daugiabučius buvo įkeliami dar nesutvarkius aplinkos, nebūdavo padorių šaligatvių. Dėl to tuometinį Centrinį bulvarą (dabar V. Krėvės pr.) gyventojai buvo praminę „Centriniu purvynu“, – įdomų faktą minėjo M. Balkus.
Su rytiniais Dainavos mikrorajono pakraščiais ribojosi pramonės rajonas. 1965 m. čia atidaryta stambi Dirbtinio pluošto gamykla, 1970 m. – Radijo gamyklos filialas. 1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacinė elektrinė. Dabar daugelis stambių ano meto gamyklų neišliko, vietoj jų įsikūrė daug mažesnių įmonių.
Požeminis upelis – ne fantazijos
Vienas iš nedaugelio, išlaikiusių vienose rankose didelę teritoriją – apie 18 ha užimantis prekybos miestelis „Urmas“. Čia veikia daugiau kaip 2500 parduotuvių ir kasdien apsilanko virš 25 tūkst. lankytojų. „Urme“ galima rasti ir didžiausią Lietuvoje piešinį ant sienos, vaizduojantį traukinių stotį. O šalia stovi dar viena įžymybė – dešimties aukštų verslo centras „1000“ su senovinio tūkstančio litų banknoto vitražu per visą fasadą. Jis – taip pat didžiausias Lietuvoje.
Su šiuo prekybos miesteliu susijęs dar vienas įdomus dalykas – beveik mitu tapę pasakojimai apie paslaptingą požeminį upelį, tekantį po miestelio teritorija. Pasirodo, šių pasakojimų pagrindas – labai realus.
„Dainavos rajono rytinėje dalyje prekybos miestelio „Urmas“ apylinkėse ir gretimose vietovėse teka sukanalizuotas Girstupio upelis. Tai tas pats upelis, kurį atvirą galima pamatyti Adomo Mickevičiaus slėnyje greta Zoologijos sodo“, – paaiškino M. Balkus.
„Viešnagė“, „Pasimatymas“, „Telekomas“
Sovietmečiu Dainavos rajonas turėjo dar keletą įžymybių, kurios ir šiandien gana giliai įsirėžusios daugelio kauniečių atmintyje. Pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Senasis Kaunas“ kelių dešimtmečių senumo Dainavos nuotraukomis dalijamasi dažnai ir jos aptarinėjamos itin aktyviai.
O tos senosios Dainavos įžymybės – „Aguonos“, „Viešnagės“ parduotuvės, „Pasimatymo“ restoranas. 1972 m. įrengtas „Tautų draugystės“ parkas, dabar vadinamas tiesiog „Draugystės“ parku. Rajono pakraštyje stūkso dabar „Telia“ bendrovei priklausantis, anuomet – „Telekomo“ pastatas, kurį Sausio 13-osios įvykių metu ginti rinkosi ne tik Dainavos, bet ir viso Kauno gyventojai.
Beje, įdomus ir daugelio jau primirštas arba išvis nežinomas faktas, kad greta šio pastato esančios Taikos prospekto, Birželio 23-iosios ir A. Baranausko gatvių sankryžos vietoje anksčiau plytėjo didžiulis žiedas. Jis buvo panaikintas dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Atidaryti du atnaujinti parkai
Šiuo metu Dainavos seniūnija yra viena iš didžiausių pagal gyventojų skaičių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Čia gyvena apie 54 tūkst. gyventojų.
Seniūnijoje, kaip ir visame Kaune, pastaruoju metu plečiama ir gerinama infrastruktūra. Renovuotos pagrindinės transporto arterijos, tvarkomi šaligatviai, atnaujinami šviestuvai, tiesiami nauji pėsčiųjų takeliai, kertami krūmai. Daugumoje sankryžų įrengti nauji šviesoforai, įrengtos saugumo „salelės“.
Atnaujintas Dainavos parkas, kuris tapo šviesia, šiuolaikiška laisvalaikio erdve ir pagrindiniu traukos centru gyventojams, kuriame vyksta įvairūs renginiai. Baigtas rekonstruoti ir Draugystės parkas, kuris orientuotas į jaunimo laisvalaikio užimtumą sportuojant.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
