Lietuvos teismai narplioja istoriją, kam turėtų atitekti 77 tūkst. eurų už laimėtą automobilį.
Automobilis „BMW X6“ laimėtas 2016 metais draudimo bendrovės vykdytoje loterijoje. Jį laimėjo vyras, apdraudęs savo transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu.
Tačiau paaiškėjo, kad automobilis „Mercedes Benz“, kurį apdraudė loterijos laimėtojas A. B., iš tiesų priklausė ne jam, o jo pažįstamiems. Sutuoktiniai automobilį buvo gavę naudotis iš vyro tėvo, tačiau socialiai remtina šeima pabūgo, jog registravę automobilį savo vardu, gali netekti socialinės išmokos, todėl sutartis sudaryta A. B. vardu.
Sutuoktiniai teigia, kad tai jie mokėjo už automobilio išlaikymą, juo naudojosi, jų iniciatyva sudaryta automobilio draudimo sutartis ir jie už šią sumokėjo, todėl ir laimėtas automobilis priklauso ne oficialiam „Mercedes“ savininkui, bet jiems.
Kauno apygardos teismas šių metų balandį ieškinį tenkino ir priteisė sutuoktiniams R. D. ir L. D. bendrai iš atsakovo 77 tūkst. eurų.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu A. B. jį apskundė Apeliaciniam teismui, ir šis spalio 8 dieną sprendimą pakeitė bei nusprendė sutuoktinių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Pasak Apeliacinio teismo, nors draudimo sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, nurodant ne tikrąjį automobilio savininką, to konstatavimas savaime nereiškia, kad prizas turi priklausyti tikriesiems jo naudotojams.
„Draudimo sutarties sudarymas ir dalyvavimas loterijoje yra skirtingi teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovui pareiga grąžinti turtą kaip be pagrindo įgytą yra kilusi iš draudimo, o ne loterijos teisinių santykių, (…) suklydo aiškindamas ir taikydamas įstatymą“, – teigiama aukštesniojo teismo nutartyje.
Apeliacinis teismas pabrėžė, kad loterija yra grindžiama atsitiktinumu, todėl šiuo atveju teisės į prizą R. D. ir L. D. neužtikrina.
„Vien tai, kad apeliantas atsitiktine tvarka tapo laimėtoju ir pagal tuo metu dar nenuginčytą draudimo sutartį loterijos organizatorė loterijos prizą įteikė apeliantui, nereiškia, kad ir ieškovai tuo atveju, jei būtų sąžiningi ir nevengę iš turto pirkimo–pardavimo teisinių santykių atsirasiančių padarinių, jei būtų sudarę draudimo sutartį kurio nors iš ieškovų vardu, taip pat neabejotinai tokį prizą būtų laimėję“, – argumentavo teismas.
Jo vertinimu, grąžinti prizą A. B. galėtų reikalauti nebent pati draudimo bendrovė, tuo metu sutuoktiniai pirmiausia turėtų įrodyti, kad jie dėl šio prizo likimo buvo iš anksto susitarę su atsakovu.
„Neabejotina, kad tokią faktinę situaciją ir šalių ginčą lėmė visų šalių (…) nesąžiningi veiksmai, kuomet, siekiant naudos sau, bandyta apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas. Šiuo konkrečiu atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Patenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir priteisus iš apelianto loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestino sandorio) ieškovai praturtėtų“, – pareiškė Apeliacinis teismas.
Pagal šį sprendimą, loterijos laimėjimas liko A. B.
Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
