Daugiau nei aštuonerius metus stovėjęs iškeltas ir konservuotas, ketvirtadienį Kauno žiemos uoste į Nemuną nuleistas „Raketos“ tipo keleivinis kateris, kuris tokiu vardu ir skries upės vandenimis. Iškilmingo momento nepraleido Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, mat prie legendinio maršruto atgaivinimo ranką pridės savivaldybė – tiesa, į ceremoniją atvykęs miesto vadovas netryško entuziazmu dėl Nemuno priežiūros. Visgi planuojama, kad pirmasis greitaeigio laivo reisas iš Kauno į Nidą išvyks jau už poros savaičių.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) duomenimis, laivo remonto darbai užtruko daugiau nei du mėnesius – šiandien atnaujinta istorinė transporto priemonė Kaune nuleista į vandenį. VVKD žiemos uoste ji pora savaičių dar bus tikrinama, baiginėjami paskutiniai darbai, o birželio pradžioje ketinama pradėti reguliarius reisus Kaunas-Nida-Kaunas.
Sunkiausia – paruošti upės vagą
„Šiandien džiugi diena Lietuvos upių laivybai. Po daugelio metų paleidžiame įžymųjį, daugeliui nostalgiją keliantį „Raketos“ maršrutą. Pasiruošimo procesas buvo pakankamai ilgas – privataus verslo savininkų užsakymu VVKD atliko laivo remonto darbus, o šiandien prasidės pirmieji bandymai vandenyje“, – saulėtą rytą pakilia nuotaika spinduliavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
[susije_video kurie=””]
Kad ši diena ateitų, svarstė jis, reikėjo pasikeisti požiūriui, kadangi tokie projektai turi būti vykdomi bendradarbiaujant privačiam verslui ir valstybei. Šiemet pavyko tai įgyvendinti – verslo iniciatyva, direkcijos palaikymas, kompetencija, pagalba personalu lėmė sėkmę gaivinant „Raketos“ maršrutą.
„Verslo investicijos – laivai, „Raketos“ atnaujinimas. VVKD prisidėjo žmogiškaisiais ištekliais, pagalba konsultuojant remonto klausimais, paties remonto vykdymu ir, svarbiausia, Nemuno vagos gylio užtikrinimu. VVKD vykdė standartinį metų planą, kadangi kasmet privalome sutvarkyti vagą, ir finansavimas nesikeitė – gavome tiek pat valstybės lėšų kaip bet kuriais metais“, – pasiteiravus, kiek gi atsiėjo pasiruošimas, tvirtino V. Vinokurovas. Visai VVKD veiklai per metus valstybė skiria beveik 2 mln. eurų, Nemuno vagos tvarkymui tenka daugiau kaip pusė šių lėšų.
Paruošti upės vagą, nurodė V. Vinokurovas, buvo viena sudėtingiausių darbo dalių, nes susidariusios seklumos, o keleivių vežimas – atsakingas dalykas, turi būti užtikrintas saugumas. Direkcija nuo metų pradžios aktyviai tvarkė vagą, šalino seklumas, ir po testavimų esą panašu, jog rezultatai pasiekti.
„VVKD deda visas pastangas, kad dėl nusekusio Nemuno reiso organizavimas nesutriktų. Tikimės, tokios sausros, kuri dar labiau sumažintų upės gylį, šiemet neturėsime – vandens lygio turėtų pakakti. Svarbiausia pašalinti seklumas – nors pati „Raketa“ eigos metu turi nedidelę grimzlę, tačiau laivui sustojus reikalingas 1,5 m gylis, tikslas yra tai užtikrinti visose atkarpose. Kadangi šiuo metu lygis žemas, kai kuriose vietose šis rodiklis dar nepasiektas, tačiau tikimės, kad iki „Raketos“ paleidimo pavyks pašalinti likusias seklumas“, – apie iššūkius kalbėjo VVKD direktorius.
Keleivinė laivyba, pastebėjo V. Vinokurovas, šį sezoną apskritai aktyvesnė, vien „Raketos“ startas yra didelis įvykis ir postūmis. Taip pat nuo kito mėnesio VVKD planuoja pradėti reguliarų maršrutą Kaunas-Vilkija, pradžioje jis plauktų šeštadienį ir sekmadienį. „Žmonės dar prisimena tuos laikus su nostalgija ir labai laukia šio maršruto. Pridėjus numatomus reisus Druskininkų, Vilniaus atkarpose, pagyvėjimas ženklus“, – vardijo pašnekovas, pridūręs, kad kaip tik maršrutu Kaunas-Vilkija artėjama prie VVKD tikslo keleivinę laivybą iš pramogos zonos stumtelėti link įprasto susisiekimo.
V. Matijošaitis suabejojo Nemuno būkle
Tarp daugybės garbingų svečių renginyje dalyvavo ir Kauno meras. Nors VVKD generalinis direktorius žurnalistams tikino, kad Nemunu rūpinamasi ir iki „Raketos“ reiso paleidimo vaga bus paruošta laivybai šiuo greitaeigiu kateriu, V. Matijošaitis Lietuvos upių tėvo būkle sudvejojo, tarp vadovų kilo šiokia tokia konfrontacija.
„Su anūkais mielai nuplaukčiau į Nidą, jei turėčiau laiko, Kauno miestui šis maršrutas reiškia daug. Gražu praplaukti Nemunu, tik nesu įsitikinęs, ar bus geras farvateris nuvykti iki Nidos. Laivininkystė Nemune yra užleista – kiekvienoje upėje vaga, kad ja galėtų keliauti vandens transportas, turi būti prižiūrima, išlaikyta sistema“, – visai kitą istoriją nei V. Vinokurovas pasakojo V. Matijošaitis.
Kauno meras teigė daug metų nematęs, kad Nemune kas nors tvarkytų mūrus, kurie nukreipia srovę, kad būtų formuojamas didesnis gylis laivybai. „Jeigu laivą sutvarkė, gerai, bet valstybėse dažniausiai yra tokios vietos, kur pinigai nurašinėjami, bet netvarkoma“, – užuominų apie neefektyviai naudojamas lėšas mestelėjo V. Matijošaitis.
Vis dėlto Kauno vadovas nurodė, kad tiek Neringa, tiek Kaunas pagal miestų biudžetus simboliškai prisidės prie maršruto organizavimo po 30 tūkst. eurų. Anot V. Matijošaičio, pirma reikia, kad reisas veiktų ir miestiečiai naudotųsi – jeigu neveiks, laivai bus iškelti.
„Dar kartą sakau, tarkime, norint važiuoti automobiliu, turi būti padarytas kelias. Nemunas yra prižiūrimas valstybės – kažkas sako, kad upė sutvarkyta, bet tikrai nesu matęs dirbant – gyvenu prie Nemuno ir važinėju pakrante. Pinigus gal nurašinėdavo, tačiau netvarkydavo“, – skeptiškai nusiteikęs buvo Kauno meras.
Žurnalistų paklaustas, ar „Raketos“ paleidimas žymės smarkesnės Kauno grąžos į upes pradžią, V. Matijošaitis priminė, kas nutiko pabandžius upėn atgręžti Šančius. Kaunas, sakė meras, turėtų būti upių miestas – deja, čia yra hidroelektrinė, pavasaris ir vasara, tad Nemuno lygis dažnai pakyla ir nuslūgsta, dėl to upę labai sunku prižiūrėti.
Investicijos penkių nulių lauke
Keliones organizuosiančios VšĮ „Vandens keliai“ vadovas ir vienas iš keturių katerio savininkų Nerijus Šilgalis ceremonijoje pasakojo, kad idėja gvildenta ilgai, tai nebuvo vienadienis sprendimas.
„Patys vaikystėje daug laiko praleidome prie Nemuno ir puikiai prisimename, kaip laukdavome praplaukiant „Raketų“. Atsimename, kaip plaukėme, sunkiai atgaminame smulkmenas, bet buvo labai gera emocija – ko gero, tai buvo stipriausias veiksnys atgaivinti šį maršrutą. Rinkome informaciją, sužinojome, kad yra tokia galimybė, žingsnis po žingsnio viskas susiklijavo ir rezultatą šiandien matome krante“, – nemenko darbo motyvus įvardijo verslininkas.
Realų poreikį maršrutui, anot N. Šilgalio, buvo labai sunku pamatyti, tačiau visi, su kuriais šiuo klausimu teko bendrauti, verslininkus nepaprastai palaikė, sulaukta daug šiltų patarimų ir padrąsinimų. Viešumoje pasirodžius pirmiesiems straipsniams, esą pasidarė aišku, kad tai, ko ėmėsi „Raketos“ renesanso iniciatoriai, pasitvirtino.
„Investiciją pinigais įvertinti sudėtinga – bendraminčius pirmiausia reikėjo „nuimti“ nuo to, ką jie darė, ir sukviesti prie laivo, aukoti visą laisvalaikį, miegą, darbą, asmeninius reikalus. Reikėjo įdėti žvėriškai daug energijos, kad tai taptų realybe. Sulaukėme beprotiškai daug paramos iš verslo, visuomenės veikėjų, paprastų žmonių, kurie rėmė žiniomis, nefinansiniais būdais“, – nuo tiesaus atsakymo sukosi N. Šilgalis, tačiau paspaustas žurnalistų tarstelėjo, kad kalbama apie 100 tūkst. eurų viršijančias sumas.
Viduje, „Vandens kelių“ vadovo teigimu, „Raketa“ buvo gana geros būklės, nes ankstesni šeimininkai saloną visiškai restauravo, tačiau šitiek metų ant kranto padarė savo. Panaikinti korpuso trūkumai, korozijos židiniai, visas laivas perdažytas, pakeista garso sistema, apšvietimas, elektros instaliacija, keleivių patogumui prie stalų sumontuoti standartiniai elektros ir USB lizdai, remontuoti techniniai mazgai.
Visos procedūros, kurias buvo įmanoma atlikti sausumoje, padarytos, kitas etapas – techninių procedūrų virtinė, kurią reikia praeiti vandenyje norint laivą pradėti eksploatuoti.
Iki Nidos – greičiau nei per keturias valandas
Planuojama, kad laivas į šiuo metu rekonstruojamą Nidos senąją prieplauką ir atgal prie buvusio „Combo“ klubo Kaune kursuos ketvirtadieniais ir penktadieniais. Šeštadieniais būtų plaukiama į Nidą, o grįžtama atgal sekmadienį. Tokia schema pasirinkta išanalizavus poilsiautojų ir turistų poreikius.
Laivas plauks 60 km/val. greičiu, kelionė iki Nidos truks apie 3,5 val., atgal – šiek tiek ilgiau, kadangi bus judama prieš srovę. V. Vinokurovas renginyje pažymėjo, kad kelionės laikas panašus kaip ratuota transporto priemone, tačiau nebereikia automobilio, mokėti už persikėlimą ir įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką, galima vežtis dviračius bei keliauti ekologiškai ir įdomiai.
„Vienu metu plukdyti galėsime 58 keleivius. Tikimės, kad bagažas bus tik rankinis, kol kas ribojimų nėra nustatyta, bet jeigu kils papildomų rūpesčių ar techninių problemų, gali būti, kad nustatysime bagažo limitą“, – į ateitį žvelgė N. Šilgalis.
Iki Joninių bilietas kainuos 29 eurus, likusią vasaros dalį bus siekiama, kad bilietas būtų ne brangesnis nei 49 eurai – bus stengiamasi, kad ši kaina išliktų. Laivo savininkai ir operatoriai pirmąkart jį išplaukiant į Nidą norėtų matyti birželio 6 d., tačiau paskutinį žodį tars technikai, kurie įvertins laivo būklę jam atsidūrus vandenyje. Reisus tęsti numatoma iki rugsėjo pabaigos.
Bilietus įsigyti bus galima netrukus, kol kas interesantai registruojami naujienlaiškiui, gavus atsakymą iš technikų, bilietai bus iškart paleisti į prekybą.. Šviežiame „Raketos“ internetiniame portale jau pateikiamas ir kelionių grafikas:
Naujieji „Raketos“ savininkai, kaip nurodė VVKD, įsigijo tris greitaeigius keleivinius katerius, tačiau šiemet reisus vykdys tik vienas. N. Šilgalis „Kas vyksta Kaune“ minėjo, kad maršrutui pasiteisinus ketinama prikelti bei į upę grąžinti ir kitus du sparnuotus laivus.
Džiaugiasi visomis alternatyvomis, mažinančiomis automobilių skaičių
Į laivo nuleidimą atvyko ir senas jungtis atkuriančio maršruto antrosios pusės aukščiausias atstovas – Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, šią iniciatyvą pavadinęs tiesiog stebuklu.
„Neringoje taip laukiame „Raketos“, kad sunku apsakyti. Tai daugybė istorijų, daugybė žmonių tikrąja to žodžio prasme atskrido Nemunu į kitą žemę, kurią pasiekti senais laikais būdavo sunku, ir liko ten gyventi neišvykę atgalios. Sukūrė šeimas, augino vaikus, ir galvoju, kad tie žmonės visi bent po kartą šią gyvenimo istoriją kartos, o ateityje tokių istorijų bus dar daugiau“, – romantizuotus praeities vaizdus sklaidė D. Jasaitis.
Jis priminė, kad Neringos savivaldybės strategija apskritai yra skatinti bet kokį atvykimą ne lengvaisiais automobiliais, tad valdininkai kiek galėdami prisidės prie laivo ir šio maršruto gyvavimo. D. Jasaičio žiniomis, jau artimiausiame tarybos posėdyje bus tvirtinama 15 tūkst. eurų parama – kažkiek tokiems dalykams yra numatyta, bet suma didinama.
„Taip pat bendraujame su Kauno savivaldybe, meru, buvome susitikime, pavyko geranoriškai susitarti, jie irgi žada prisidėti. Neaišku, kiek paramos verslininkams reikės, patys savininkai dar nežino. Galbūt prisidėti nereikės, laivas bus užpildytas ir veiks verslo pagrindais, nors tuo sunku tikėti, manau, kad visi vandens maršrutai turėtų būti dotuojami“, – nuomonę išsakė Neringos meras.
Nors senosios Nidos prieplaukos, kur „Raketa“ švartuodavosi anksčiau, renovacijos darbus planuojama baigti tik liepą, anot D. Jasaičio, iki pirmo reiso čia bus pakankamai apšluota, aptvarkyta, kad laivą būtų galima priimti.
„Apžiūrėjome, kad prieš vadinamą „Audronašą“ bus kur sustoti, išlipti, visi bus gražiai pasitikti. Manome, kad viskas sugrįš į tuos senus laikus, „Audronaša“ su „Raketa“ įgaus lygiai tokį patį gražų vaizdą, kaip atrodė prieš daug metų. Kaip kelionei laiku, bilietas labai nebrangus. Laukiame visų, kurie myli Neringą, gamtą, o neringiškiai myli atvykėlius, kurie nieko nelaužo ir nešiukšlina, kur papuolė“, – progos pakviesti atostogų į Kuršių neriją nepraleido Neringos meras.
Nors apgyvendinimo poreikis vasarą didesnis, D. Jasaitis pažymėjo, kad niekas nevyksta į Neringą neturėdamas kur gyventi, žmonės tuo pasirūpina iš anksto. Visgi geidžiantiems mažesnio atvykėlių skaičiaus jis siūlė rinktis gegužę, birželio pradžią, rugpjūčio pabaigą, rugsėjį. Tilpti tuomet lengvai gali visi ir jaustis kaip negyvenamoje saloje be aplinkinių – norintiems romantikos tiesiog reikia rinktis ne sezono piką.
Prikelti bandė ne vienas
Į vandenį nuleistas laivas, anksčiau vadintas „Aistės“ vardu, pagamintas 1963 m. Didelį greitį išvystyti jam leidžia ypatinga konstrukcija – specialios mentės, kurios įsibėgėjus iškelia laivo korpusą virš vandens ir mažina pasipriešinimą. Lietuvoje yra tik keli upeiviai, galintys valdyti tokio tipo laivus.
Tarybiniais laikais Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“, daugiausia jų plaukiodavo iš Kauno į pajūrį ir atgal. Vasarą keliautojų laukdavo trys reisai per dieną. Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 m. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą.
Kurį laiką raketinę laivybą Nemunu buvo bandoma atgaivinti – nuo supjaustymo išgelbėjęs „Aistę“ ir „Kristę“, 2005 m. plukdyti į Nidą ėmė verslininkas Alfredas Eitutis. Dar kartą mėginta 2010 m., tačiau abi iniciatyvos liko vieno sezono projektais, o „Raketos“ ilgam buvo prišvartuotos Kaune.
Kaip rašė „Kas vyksta Kaune“, pernai sugrąžinti į Nemuną legendinį maršrutą mėgino upių laivyba užsiimanti jurbarkiškė Vaida Vaitonė su vyru. Žmonės žodžiu buvo užsitikrinę Neringos ir Kauno savivaldybių paramą, bet pradinio kapitalo pristigę idėjos iniciatoriai nesusitarė su A. Eitučiu dėl „Raketų“ nuomos.
Tuomet sklido kalbos, kad laivų savininkas ketina juos parduoti užsienyje, tačiau galiausiai istorinės transporto priemonės rado naujus savininkus nepajudėjusios iš žiemos uosto ir praėjus vos daugiau nei metams viena „Raketų“ beveik garantuotai šiemet skros Kuršmarių bangas.
