Istorinis žingsnis šalies laivybai: Kaune nutarta statyti šliuzą ir kelią žuvims – Kas vyksta Kaune

Istorinis žingsnis šalies laivybai: Kaune nutarta statyti šliuzą ir kelią žuvims

Pasirašytas šliuzo statybų memorandumas
R. Tenio nuotr.

Penktadienį į Kauno marias laivu „Nemunas“ išplaukė aukščiausi miesto vadovai, Vyriausybės ir Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) atstovai. Išvykos vidurdienį būta ne rekreacinės – po trumpos diskusijos pasirašytas memorandumas dėl Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo ir žuvitakio statybų. Apie 20 m aukščio objektas įgalintų laivybą be trukdžių visu Nemuno ilgiu ir leistų aukštupį pasiekti neršiančioms žuvims.

Svarbų dokumentą pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kaip pristatė diskusiją moderavęs Edmundas Jakilaitis, simboliška, kad laivas „Nemunas“ pastatytas 1959 m., tais pačiais metais kaip ir hidroelektrinė. Tai buvo paskutinis laivas, tuo metu dar neužtvenktu Nemunu įplaukęs į marių ekvatoriją.

„Simboliška, kad šiame laive bus pradėtas naujas didelis procesas, ištaisysiantis istorinę klaidą, pusiau perkirptą Nemuną“, – ceremoniją pradėjo E. Jakilaitis.

Galėtų kainuoti keliasdešimt milijonų

V. Vinokurovas džiaugėsi šią Kauno idėją visiškai atitikus VVKD lūkesčius, šliuzas esą puikiai dera su direkcijos vizija. VVKD generalinio direktoriaus teigimu, laivyba nėra įprasta kiekvienam lietuviui, praradome tas tradicijas ir laivyba yra pamiršta, nors mums natūrali.

„Kalbame su miestų merais, kad didžiulė nauda kiekvienam miestui būtų turėti laivybai tinkamą Nemuną. <...> Deja, joks investuotojas neinvestuos milijonų į laivus be valstybės garantijos, kad jais bus galima pasinaudoti ir praplaukti. Valstybė turi įsipareigoti tvarkyti vandens kelią, verslas jau įsipareigojęs, kad tik atsiradus galimybei plaukti, investuos į laivus. Beje, jau turime 5-6 baržas, kurios nuolat kursuoja kasdien“, – dėstė V. Vinokurovas.

Jis pridūrė, kad Europoje panašių šliuzų įrengimas kainuoja 50-70 milijonų eurų, tikslesnė kaina paaiškės paruošus projektinius pasiūlymus. Iš techninės pusės, šliuzui svarstomi keli variantai. Viena sankasa jau yra, išplaukimo taškas už hidroelektrinės irgi numatomas. Kol kas neaišku, ar reikėtų vieno pakilimo, ar kelių – projektas sudėtingas, kadangi čia jau stovi hidroelektrinė, po žeme driekiasi įvairūs techniniai mazgai.

Pirmas toks projektas Lietuvoje

Kaip žurnalistams sakė V. Matijošaitis, hidroelektrinės projekte visada buvo numatytas žuvitakis, o šliuzas – ne. Pasirašius memorandumą, bus ieškoma, kas objektą projektuos ir perkami projektiniai pasiūlymai, vėliau – tariamasi ir perkamas projektas.

„Man atrodo, Lietuvoje niekas nėra darę tokio projekto, tad neatsakysiu, kiek tai galėtų kainuoti, šias detales išsiaiškinsime projektinių pasiūlymų ir projekto rengimo metu. Šliuzas ir žuvitakis labai reikalingi. Čia esu gimęs, nuo mažens gyvenu, 1962-1964 m. esu matęs, kaip per nerštą visos žuvys atplaukia, atsimuša į mūrinę sieną ir toliau negali judėti. Kažkada, Vytauto Didžiojo laikais, Nemunas buvo didžiausia susisiekimo arterija, pilna laivų, vyko tiek prekyba, tiek keleivių plukdymas“, – aiškino Kauno meras.

Pasako jo, savivaldybė inicijuoja projektą ir apmokės projektinių pasiūlymų bei techninio projekto paruošimą. Savivaldybei pačiai pastatyti tokį objektą būtų per brangu – tai, V. Matijošaičio žodžiais, jau Vyriausybės reikalas, tačiau Kaunas prisidės. Meras patikino, kad kompanijų, turinčių patirtį tokiuose darbuose, yra daug, ypač Europos Sąjungoje, tad statytoją surasti problemų nebus.

Reikės ne vieno rimto tyrimo

M. Skuodis pažymėjo, jog ta Nemuno dalis, kuria nuo Kauno judama iki Kuršių marių, įtraukta į transeuropinį transporto tinklą. Susisiekimo ministras neabejoja, įgyvendinus bunų projektą, kuris leis padidinti upės gylį ir srovę, laivyba bus ne tokia kaip dabar, o matysime Nemunu nuolat judančias baržas, susisiekimas laivais atgims.

„Tai išsprendus, kyla klausimas, kas bus su Nemuno aukštupiu. Diskutuojame su Europa ir dėl šios atkarpos įtraukimo į transeuropinį transporto tinklą“, – kalbėjo M. Skuodis.

R. Radavičienė pastebėjo, kad laivai yra aplinkai draugiška transporto rūšis, tačiau situacija turėtų būti vertinama klimato kaitos aspektu. Lietuva kuo toliau, tuo daugiau susidurs su sausromis, dėl to prieš statant šliuzą turės būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Visgi aplinkos viceministrė išreiškė tikėjimą, kad atsakymai bus rasti.

„Kiekvieno žvejo svajonė yra Birštone pagauti lašišą. Pakelti žuvį nėra problemų, bet klausimas, ar išneršusios jos surastų kelią į Baltijos jūrą. Tam reikia rimtų tyrimų, nors visa techninė specifikacija paruošta“, – sakė M. Čepulis. Jo teigimu, 20 m aukščio žuvitakis Lietuvai – unikalus projektas, tačiau apskritai ne. Pagrindinė problema yra nukreipti žuvis, kad jos žinotų, kur keliauti.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA