Patalpas plečianti Kauno Jėzuitų gimnazija išardė ilgą laiką senamiestyje buvusią automobilių stovėjimo aikštelę ir atkasė kelių šimtmečių senumo rūsius. Tiesa, netrukus ant jų išdygs naujas pastatas, nors darbus vykdantis architektas teigia, kad rūsiai bus išsaugoti ir atviri visuomenei.
[galerija kiek=”12″]
XVI-XVII amžių menantys rūsiai atkasti pačioje Kauno širdyje, prie rotušės aikštės, tačiau sklypas, kuriame planuojamos naujo pastato statybos, priklauso Kauno Jėzuitų gimnazijai, tad ir rūsių likimas – jų rankose. Kauno miesto savivaldybė DELFI patvirtino, kad jie nėra atsakingi už naujo pastato statybas, o ir geranoriškumas – ar rūsiai bus atviri visuomenei – priklausys tik nuo sklypo savininkų.
Architektas nedrįso įvardyti darbų pabaigos
Architektas Gintautas Natkevičius DELFI teigė, kad archeologiniai tyrinėjimai šioje vietoje jau buvo vykdyti, tad pradėjus darbus rasti rūsiai nenustebino, tačiau tąkart vykdant archeologinius tyrinėjimus, jie nebuvo baigti, todėl archeologai šiuo metu tęsia darbus.
„Šiame kvartale bus statomas daugiafunkcis mokslo ir sporto centras, o rūsių tikslas – parodyti, koks tuo metu buvo užstatymas ir kad visuomenė galėtų ateiti pamatyti. Virš rūsių bus lubos ir tame vadinamajame rūsyje jie bus eksponuojami“, – teigė architektas G. Natkevičius.
Architektas pridūrė, kad ne tik atkasti rūsiai, bet ir kitos centro patalpos galimai bus galimos naudoti ne tik jėzuitų bendruomenei. „Rūsiai sąmoningai saugomi, kad visuomenė galėtų susipažinti ir pamatyti, kaip miestas buvo statomas“, – teigė G. Natkevičius.
Archeologiniai tyrinėjimai vykdomi jau ne pirmą sezoną, tad šiuo metu praeiviai į požemius gali pažvelgti pro tvorą. O ir atkasti rūsiai matyti tiek, kiek neuždengia specialiai sukonstruoti stogai. „Jie saugomi, kad jų neardytų krituliai, buvo žiema. Archeologiniai darbai trunka ilgai, todėl tam, kad nei lietus, nei sniegas, nei ledas jų neardytų, jie buvo pridengti“, – tvirtino G. Natkevičius.
Architekto teigimu, nors sklypas ir priklauso Kauno jėzuitų gimnazijai, tačiau nėra taip, kad jie, atkasę šiuos požemius, galėtų daryti ką panorėję. „Žinojome, kad ten bus vertingi rūsiai, kažkokie kalėjimo fragmentai, – kalbėjo architektas. – Jėzuitų gimnazija pati siūlė atidengti, eksponuoti ir demonstruoti visuomenei.“ Jo teigimu, visi darbai vykdomi su archeologais.
Ir nors darbai jau vykdomi kurį laiką, architektas nedrįso prognozuoti, kada naujas pastatas atvers duris. „Tai labai brangus statinys, – kalbėjo architektas. – Jei tokį statytume paprastoje pievoje, tai būtų du kartus pigiau ir laiko, ir statybos prasme. Archeologija, rūsių fragmentų restauravimas, apsauga, perdengimai – labai sudėtingi ir brangūs darbai. Jų negalima paskubinti. Negali atvažiuoti su ekskavatoriumi ir iškasti duobę.“
Architektas teigė, kad tikimasi, kad šią vasarą bus baigti archeologiniai tyrinėjimai ir jau bus galima uždengti rūsį gelžbetonio perdanga.
Savivaldybė, anot architekto, prie statybų biudžeto neprisideda, gimnazija bando ieškoti paramos kituose fonduose.
„Gimnazijos pasiaukojimas kelia žavesį, nes retai kas taip elgiasi“, – apie norą išsaugotai rūsius kalbėjo G. Natkevičius.
Gimnazijos atstovai teigia, kad rūsiai – ypatingi
Jau kurį laiką atkasti rūsiai traukia praeivių akis, nors dar visai neseniai šioje vietoje buvo automobilių stovėjimo aikštelė. DELFI kalbinta Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė teigė, kad visi septyni rūsiai buvo įtraukti į registro vertybių sąrašą.
„Visuomenė ir dabar juos gali pamatyti, ir vėliau. Kai bus pastatytas pastatas, kai nevyks mokymo procesas, bandysime pritaikyti ir turistų ar svečių patekimą į vidų“, – kalbėjo E. Zarembienė.
Plėtros skyriaus vadovės teigimu, šie rūsiai yra ypatingi. „Iš pradžių buvo kalbama, kad jie – XVII-XVIII a., dabar jau kalbama, kad galbūt XVI amžiaus pabaigos. Tai, pirmiausia, jie labai seni. Antra, jie ypatingi ir tuo, kad viename iš rūsių buvo įrengtas kalėjimas“, – kalbėjo E. Zarembienė.
Daugiafukciame centre bus organizuojamas mokymo procesas, įrengta salė renginiams bei sporto salė. Pastaroji, anot E. Zarembienės, šiuo metu gimnazijoje yra labai maža.
Beje, pagrindinis Kauno jėzuitų gimnazijos pastatas yra įsikūręs netoli šio sklypo. Senasis gimnazijos pastatas taip pat slepia senovinius rūsius, nors ir ne tokius įspūdingus.
Naujojo pastato projektą prižiūrintis architektas DELFI nedrįso įvardyti, kada ant atkastų rūsių išdygs modernus pastatas. To padaryti nedrįso ir E. Zarembienė ir kvietė prisidėti prie pastato statyboms reikalingos paramos.
Tai – viena seniausių Kauno senamiesčio vietų
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Asta Naureckaitė DELFI patvirtino, kad statybas vykdyti buvo leista tik su sąlyga, kad bus leista vykdyti archeologinius tyrinėjimus, kurie vyksta jau nuo praėjusių metų.
Dar viena sąlyga statyboms iš Kultūros paveldo departamento – kad atkasti rūsiai būtų išsaugoti. „Ten yra šeši valstybės saugomi rūsiai, o kas papildomai atkasta – nauji radiniai“, – teigė A. Naureckaitė.
Kultūros paveldo departamento atstovė tvirtino, kad šie rūsiai – viena seniausių Kauno senamiesčio vietų. „Yra ir legendų prikurta, kad šioje vietoje buvo ir kalėjimų, bet tai nėra patvirtinta. O šiaip tai XVI-XVII amžiaus rūsiai ir jie yra vertingi, nes tokių užstatymų nėra daug“, – kalbėjo A. Naureckaitė, bet negalėjo įvardyti, ar jie buvo gyvenamojo, ar negyvenamojo pastato dalis.
O ar toks radinys neturėtų atitekti valstybei? A. Naureckaitės teigimu, sklypas priklauso jėzuitų bendruomenei, tad ir sprendimas, kiek jį atverti visuomenei, priklauso jiems. „Tai jų nuosavybė, jų sklypas, – tvirtino A. Naureckaitė. – Kieno sklypas, kieno pastatas, tam priklauso. Mes tiesiog įrašome kažką į registrą arba neįrašome, taip pat siekiame, kad išsaugotų, kiek įmanoma.“
Visi radiniai buvo atiduoti muziejui
Ir pirmojo archeologinio tyrinėjimo metu, ir dabar vykdomų darbų metu atrasti radiniai privalo ir yra perduodami Kauno muziejui, tačiau kai kai kurie radiniai ir dabar traukia praeivių žvilgsnius. Ant vienos iš žemių krūvos matyti kaulas, nors nėra aišku, ar jis – archeologinių tyrinėjimų dalis.
Anot A. Naureckaitės, pirmiausia tai ir reiktų išsiaiškinti – ar tai archeologų paliktas radinys. Tą patį tvirtino ir E. Zarembienė, pridūrusi, kad kaulas – gyvūno, o kadangi po žiemos archeologiniai darbai dar nebuvo pradėti, tikėtina, kad kaulą išplovė lietūs arba žiemos drėgmė.
Kultūros paveldo departamento atstovė DELFI teigė, kad senamiestyje įvairių kaulų galima rasti ir labai netikėtose vietose. Ir prie bažnyčių, ir prie gyvenamųjų namų.
„Nors paviršiuje kaulai negali mėtytis, reikia išsiaiškinti“, – teigė A. Naureckaitė.
Pirmąjį kartą šie rūsiai buvo tirti pieš dvidešimt metų, tačiau vėliau buvo nuspręsta juos užkonservuoti ir palikti tolimesniems darbams. Užkonservuoti rūsiai tapo pagrindu automobilių stovėjimo aukštelei, kuria senamiesčio svečiai naudojosi ne vienerius metus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
