Kauno klinikos už fantastišką sumą įsigijo gama peilį: svarsto, ką su juo daryti

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad nori taupyti pinigus ir siekia platesnio pigesnių generinių, bet ne brangesnių, etinių vaistų vartojimo. Ne tik už valstybės, net ir už savo pinigus nepavyks nusipirkti nekompensuojamų, bet brangesnių vaistų, nes medikams nurodyta skirti pigesnius, nebent paaiškės, kad dėl kokių nors komplikacijų jie netinka.

Kaip yra ne su privačiais, o su valstybės pinigais, kai perkama brangi medicininė įranga? Tokia brangi, kad jos neperka ir tos šalys, kurias pavyzdžiu dėl generinių vaistų naudojimo liepia sekti Aurelijaus Verygos vadovaujama SAM? Kauno klinikos nusipirko vieną brangiausių pirkinių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos istorijoje.

Aparatas, vadinamas gama peiliu – sudėtinga medicinos įrangos sistema. Jos paskirtis – neinvazinės smegenų operacijos šalinant onkologinius darinius – nuo kelių milimetrų iki poros centimetrų skersmens. Tinka tik galvai operuoti.

Šią technologiją prieš pusę amžiaus sukūrė švedas Larsas Leksellis. Pasaulyje tokią įrangą gamina kelios įmonės, viena jų – Švedijoje, „Elekta“. Kaip „Laisvės TV“ pasakojo jos viceprezidentas Rolfas Kjellstromas, pasaulyje yra keli šimtai jų parduotų gama peilių. Europoje – tik 60.

Kodėl tiek mažai? Nes gama peilis labai brangus. Jį perka turtingos valstybės. Tokios, kuriose gyvena ne mažiau kaip 4 milijonai žmonių. Kitaip šis aparatas gali tapti nenaudojama prabanga. Tokiu „ferariu“, laikomu garaže vasaros savaitgalių išvykoms.

Už gama peilį gydymo įstaigos moka iki 5 mln. eurų. Lietuvai jis parduotas už daugiau nei 7 mln. Vienos operacijos kaina Europos klinikose – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų. Savikaina priklauso nuo pacientų skaičiaus – kuo daugiau, tuo pigesnės tampa operacijos. Ir atvirkščiai – mažas pacientų skaičius lemia didžiulę operacijos kainą. Tiesa, Lietuvoje apie tai kol kas nekalbama. Nėra aišku net ir tai, kas už šias operacijas mokės.

Gama peilio tėvynėje Švedijoje jis tėra vienas, du aparatai nupirkti Norvegijoje. Kauno klinikos dabar irgi turi tokį. Tiksliau, sumokėjo pinigus už jį, bet dar neturi nė kur pastatyti, nors pagal pirkimo dokumentus, ši aparatūra turėtų operuoti jau nuo vasario. Tačiau greitai klinikoms sekėsi tik gauti pinigus, susirasti tarpininką ir pervesti jam pinigus. Padaryti, kad 7,5 milijono eurų dirbtų gydydami žmones nuo vėžio sekasi kur kas lėčiau.

Kauno klinikose – eilinė darbo diena. Medikai, pacientai, ligonių lankytojai, automobilių virtinės siauruose pravažiavimuose. Tačiau prie Neurochirurgijos klinikos – neįprastas šurmulys. Čia stato kažką įdomaus. Konkrečiau – bunkerį, kuriame bus laikomas vienas brangiausių Lietuvoje medicinos aparatas. Aparatas galbūt bus atvežtas pavasarį, gal vėliau, tačiau visą istoriją gaubia daugybė įvairių nesutapimų.

Gama peilio kelias į Lietuvą prasidėjo seniai. Nuo svajonių, kaip sako vienas jo atsiradimo entuziastų – Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas Arimantas Tamašauskas: „Tais laikais net svajoti negalėjome apie tokius didelius pinigus. Norisi geriausio, efektyviausio ginklo savo rankose…“

Ir štai pagaliau šį ginklą jie gaus. Oficiali istorijos pradžia – 2016 metų spalio 10-oji, kada klinikos pateikė paraišką SAM. O tada prasidėjo įdomūs dalykai.

Nors pasaulyje jau yra kitų labai panašių technologijų ir gamintojų, nuo pat pradžių buvo apsispręsta dėl vieno jų. A. Tamašauskas pripažįsta: „Aš manau, kad tai yra monopolis – tai yra švedų kompanija „Elektra“, kuri ir gamina… Aš kalbėjausi tik tiesiogiai su „Elektos“ atstovais.“

Nors pirminiuose susirašinėjimuose tarp žinybų minimi ir kiti gamintojai, netrukus suformuotos techninės specifikacijos, kurias atitinka tiktai „Elekta“. Konkurso tokiomis aplinkybėmis būti negali, todėl įrangą reikia pirkti neskelbiamų derybų būdu. Kitaip tariant, viešai apie ketinimus nieko neinformuojant.

Tačiau informacija pasiekia tam tikrus adresatus. 2017-ųjų rugsėjį viena įmonė jau žino, ką iš vienintelio šaltinio nori nusipirkti klinikos ir pasiūlo gama peilį kaip „Elektos“ atstovė. Nors oficialiai ja tampa tiktai lapkritį, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) duoda neigiamą atsakymą.

„Jie mums sakė, kad Lietuvoje bus aptarnaujama apie 600 ligonių per metus. Dėl kitos (paraiškos) dalies – statybų darbų – ji buvo maža, apie 5 proc. visos vertės, tačiau pareiškėjai prašė viską apjungti į vieną projektą. Mūsų atsakymas buvo neigiamas“, – pasakojo VPT vadovė Diana Vilytė.

Gama peilio pardavėja yra UAB „Sormedica“. Ji turi vienintelį akcininką – UAB „Interlux“, kuri Kauno klinikoms per pastaruosius penkerius metus yra pardavusi įvairių medicininių prekių už daugiau kaip 42 mln. eurų.

Kaip sakė D. Vilytė, vėliau atskyrus aparato pirkimą ir statybas, šiam sandoriui VPT pritarė.

Pernai balandžio 20 dieną pasirašyta Klinikų ir „Sormedicos“ sutartis, kad gama peilis už 7 mln. turi būti pristatytas ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo užsakymo, o parengtas darbui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pristatymo.

Likus savaitei iki termino pabaigos, pernai lapkričio 21 dieną, klinikos su „Sormedica“ pratęsia sutartį – nes nėra kur statyti aparato. Taip, teisingai – likus savaitei iki gama peilio atvežimo, jis atidėtas jau iki šių metų gegužės. Priežastis – nuo šalių nepriklausančių aplinkybių.

Statybose darbuojasi lenkai. Jie turi patirties su tokios paskirties objektais. Didysis pirkinys finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Tuos pinigus Lietuvoje skirsto ir prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra. Medicinos įrangos valstybinių užsakymų praktikoje avansiniai mokėjimai – retenybė. Tačiau apsilankę agentūroje išgirdome, kad pusė pinigų už gama peilį – jau sumokėta.

Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė Aurima Lasickenė informavo „Laisvės TV“: „Pasirašius sutartį, buvo paprašyta apmokėti avansą. Tokios nuostatos buvo pirkimo dokumentuose. Mes sumokėjome avansą – 3,6 milijono eurų.“

Gama peilis – tai 20 tonų sveriantis sudėtingas įrenginys, gydantis radioaktyvia spinduliuote. Kai pagaliau bus pastatyta speciali patalpa, o aparatas atvežtas į Lietuvą, dar reikės jį užpildyti veikliąja medžiaga. Šiuo atveju – kobaltu, kurį reikia keisti kas penkerius metus.

Tačiau gama peilio tiekėja „Sormedica“ neturi licencijos dirbti su kobaltu, tą mums patvirtino Radiacinės saugos centras.

Štai kas rašoma jo atsakyme: „UAB „Sormedica“ licencija Nr. 1881 prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nurodytais licencijos priede, išduota 2012-10-05. Į šį priedą neįtraukti šaltiniai, kurie bus naudojami Jūsų minėtoje įrangoje. Bet kokiu atveju, šaltiniai negalės būti įvežti į Lietuvą (pasienio ir muitinės pareigūnai neįleis) ir parduoti, nepapildžius licencijos priedo.“

O ką apie visa tai mano SAM? Ministras A. Veryga į tokius klausimus turi paprastą atsakymą: „O kiek kainuoja žmogaus gyvybė ar funkcijų praradimas?“

Ministerija į konkrečius redakcijos klausimus apie gama peilio poreikio ir efektyvumo analizę sutiko atsakyti tiktai raštais, kuriuose daug aptakių teiginių apie gerinimą, tobulinimą ir kaip Lietuva šioje medicinos srityje taps regiono lydere.

Ten be kita ko yra šis teiginys: Didžioji dalis paslaugų bus suteikta šalies gyventojams (paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis), o kitų šalių piliečiai sudarys nežymią pacientų dalį. Investicijų projekte numatomas unikalių pacientų skaičius – 500.

Noras turėti moderniausią įrangą gali būti suprantamas, kai žiūri mediko akimis. Mediko, kuris visada nori savo pacientui visko, kas geriausia. Bet ar gama peilis yra tai, kas geriausiai atitinka vėžiu sergančių žmonių lūkesčius ir dar tuomet, kai pinigų sveikatos sistemoje esą trūksta medikų algoms, brangiems vaistams, slaugai, o taip pat ir sauskelnėms?

Ir kas Lietuvoje nustatė, kad būtent šis aparatas yra reikalingiausias, kad juo atliekamos operacijos yra tinkamiausios pacientui? Kitaip tariant, kas domėjosi ir moksliniais tyrimais, ir kaštų analize – ne tik perkant, bet suskaičiavęs, kokios bus aptarnavimo išlaidos per metus ar penkerius, prieš pasakydamas – „reikia, perkam. Mes žinom geriau, negu Švedija, kurioje šis aparatas buvo sukurtas ir kuri turi tokį lygiai vieną“.

Profesorius A. Tamašauskas neabejoja tokio aparato nauda: „Aš manau, kad Lietuvos pacientai to nusipelnė.“

Tačiau toks ryžtas neįtikina gydytojo onkologo Jono Norkaus. „Yra kitų šiuolaikinių technologijų, kurios jau nenusileidžia tikslumu, kokybe, o išlaidos būna ženkliai mažesnės, ypač turint mažesnį pacientų kiekį“, – sako Nacionalinio vėžio instituto išorinės terapijos skyriaus vadovas.

Tai vis dėlto, kiek unikalių pacientų numatoma šiuo aparatu kasmet operuoti Kaune?

Gydytojas A. Tamašauskas tikina, kad Lietuvoje šiuo aparatu per metus bus galima fiziškai aptarnauti 600–800 ligonių.

Tokie duomenys stebina J. Norkų: „Šie skaičiai yra visiškai nerealūs. Kitose gerokai daugiau žmonių turinčiose šalyse tokių rezultatų nepasiekia net didžiulės klinikos.“

Vienas gama peiliu operuojančių medicinos centrų JAV – Tafto medicinos centras Bostone, Masačiusetso valstijoje, kurioje gyvena apie 7 milijonai žmonių. 200 pacientų per metus, kai būna daug darbo – toks buvo jo atstovės Rondos Mann atsakymas „Laisvės TV“.

Lankasterio ligoninė Pensilvanijoje pranešė apie 167 operacijas per metus. Šioje valstijoje, kur gyvena 13 milijonų, yra dar du centrai su gama peiliais.

Kokia situacija Lietuvoje? Štai oficiali sergamumą centrinės nervų sistemos navikais statistika: per metus Lietuvoje vidutiniškai registruojami 225 nauji neuroonkologiniai ligoniai. Šis skaičius nekinta, o pagal oficialias ataskaitas, gydytų atvejų skaičiai mažėja.

Antai 2015 metais registruoti 388 atvejai. Iš jų piktybiniai 186, kiti – gerybiniai. Iš kur atsiras tie 500 ar 600 pacientų, jau nekalbant apie 800? Pagal statistinius duomenis, kur kas realesnis skaičius yra 50 ligonių per metus. Galbūt atvyks iš Latvijos ar Estijos? Tačiau ten Kauno klinikų paslauga nereklamuojama. Tiesa, po Lietuvos gydymo įstaigas važinėja Latvijos atstovai, ragindami atvykti ir pasinaudoti labai panašiomis paslaugomis kaimyninėje šalyje.

Redakcija aiškinosi ir šios įrangos aptarnavimo kaštus. Spinduliuotę skleidžiantį kobalto elementą reikia pakeisti kas 5 metus. Jį pasaulyje tiekia tik dvi įmonės – kanadiečių ir švedų. Tai kainuoja apie milijoną eurų, o elementą keisti reikės pasibaigus garantiniam aptarnavimui, todėl mokės už jį klinikos. Dėl aptarnavimo bei metinio nusidėvėjimo „Sormedika“ patarė kalbėtis su klinikomis, o klinikos – su „Sormedika“. Ta pačia, kuri dar neturi teisės įvežti kobaltą į Lietuvą.

Iš užsienio medicinos įstaigų gavome tokius metinių išlaidų parametrus: 200 tūkst. eurų kobalto šaltinio fondui, 500 tūkst. aptarnavimo mokestis, kuris paprastai sudaro 10 proc. įrangos vertės, aparato nuvertėjimas per dešimt metų – vadinasi dar 500 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Lietuvos suderėtą kainą, per metus gali susidaryti apie pusantro milijono.

Kas mokės už šias operacijas, kurių gali būti visai ne 600 ar 800, bet vos pusšimtis per metus? Juk kuo mažiau pacientų, tuo brangesnės operacijos. Bet gal tuo jau pasirūpinta?

Rimantas Zagrebajev iš Valstybinės ligonių kasos paaiškino: „Jokių specialių įkainių nėra ir nenumatyta, už visas operacijas yra mokama pagal nusistovėjusią tvarką. Gali klinikos operuoti kokia nori technika, bet mokame pagal įprastą tvarką.“

Užpernai Kauno klinikoje atlikta 318 smegenų navikų operacijų. Už kiekvieną kasa sumokėjo po 2677 eurus. Tuo tarpu esant neefektyviam įrangos apkrovimui viena operacija gama peiliu kainuos gerokai brangiau.

Prieš keletą metų Kauno klinikos už milijoną tuometinių litų įsigijo kitą brangios aparatūros komplektą – neuromonitorių. Veiklos ataskaitose kasmet pažymima, kad negalima naudoti šios aparatūros, nes nebuvo specialaus apmokymo ir nuolat kyla visokių kliūčių.

Tačiau profesorius ano aparato nepamena Žinoma, kai ūkis toks didelis ir visko tiek daug, kai ką galima ir pamiršti. A. Tamašauskas pareiškė, kad iEEG monitoriaus neurochirurgai „tikrai neturi“.

Tai štai, pinigai sumokėti, „ferario“ nėra, nėra netgi jo garažo. Į klausimą, kodėl netgi Kauno klinikoms, SAM ir visam Seimui su milijonu jo parlamentinių tyrimų komisijų nerūpi, kad negi formaliai nesilaikoma peilio pirkimo sutarties, mes negalime atsakyti. Nes mes tik renkame faktus ir klausiame.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

115 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Karaliaus Mindaugo taurės finalas: persvarą išbarstęs „Žalgiris“ ir „Ryto“ pergalė

Nesėkmė blokuojant nelegalias interneto televizijas – jos randa būdų veikti toliau

Ateityje neįgaliųjų laukia pokyčiai – galės samdytis asistentą

Neįprasta eisena Kauno centre – rankose laikė baltą lapą

Į Kauną sugrįžta žiema?

Vasario 16-ąją paminėjo ir „City Bee“ – į gatves išleido unikalius automobilius

Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje – kuo ji taip traukė kauniečius?

Konfliktas pasibaigė nekaip – į ligoninę paguldytas vyras

„Žalgirio“ areną virpinęs P. Domingo Lietuvai įteikė dovaną

Ministerijos perkėlimas susilaukia vis daugiau kritikos strėlių