Pasitinkant 2019-uosius Kaunas atgaivino istorinę atmintį aukščiausioje miesto vietoje iškeldamas didžiausią trispalvę mieste. Aidint patrankos salvėms ir trimito garsams, daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto vėliava suplazdėjo ant Pelėdų kalno.
„Labai simboliška, kad ši vėliava virš Kauno iškyla baigiantis mūsų modernios valstybės atgimimo šimtmečio metams ir prasidedant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja sostine ir buvo itin svarbus tolesniame Lietuvos kelyje. Tai vienas didžiausių mūsų valstybingumo simbolių, kuris sykiu įprasmins šias dvi mūsų miestui ir visai tautai reikšmingas istorines datas“, – vėliavos pakėlimo ceremonijoje kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
„Norisi, kad ši vieta būtų iš toli matoma, žinoma ir lankoma ne tik Lietuvos istorija, tarpukariu besidominčių žmonių, bet ir visų kauniečių bei miesto svečių. Tai priminimas kiekvienam, kas mes esame“, – pridūrė meras Visvaldas Matijošaitis.
Vienas iš šios idėjos sumanytojų Kęstutis Ignatavičius pabrėžė, kad čia, aukščiausioje miesto vietoje vėliava plevėsavo ir prieš šimtą metų. Pasak jo, simboliška, kad istoriškai reikšmingų šimtmečių sandūroje trispalvė iškilo būtent į 100 metrų aukštį virš jūros lygio. Jos kraštinių matmenys – 8,5 metrų pločio ir 5 metrai aukščio, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.
„1920 metų gegužę čia kalbėjo Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, buvo susirinkę Lietuvos diplomatijos atstovai. Tad ši vieta išties istoriškai paženklinta ir šiandien mes sugrąžiname tą istorinę atmintį. Trispalvė bus plačiai matoma iš senamiesčio, Aleksoto ir kitų miesto vietų. 1919 metų sausio 1-ąją vėliava buvo iškelta Vilniuje ant Gedimino kalno, o vėliau buvo nuimta, kuomet Vyriausybė persikėlė į mūsų miestą ir Kaunas tapo laikinąja sostine“, – kalbėjo K. Ignatavičius.
Istorikas Ovidijus Jurkša priminė daugiau kaip šimtmečio istoriją, kai 1912 metais šioje vietoje ant devintosios baterijos stiebo kasdien kildavo Kauno tvirtovės vėliava: „Kiekvieną dieną 9 valandą čia stovėdavo garbės sargyba, iššaudavo salvė ir kildavo vėliava, o 18 valandą ceremonija būdavo kartojama. Šitaip tarsi būdavo skelbiama, kad Kaunas yra tvirtovė, laisvas miestas. Po kelerių metų užėjus vokiečiams, tradicija buvo pamiršta ir vėliau atkurta tik atkūrus nepriklausomybę 1918 metais.“
Iškilmingos ceremonijos dalyviai sutartinai teigė, kad šis istorinės tradicijos atgaivinimas Kaune ypač svarbus jaunajai kartai, perduodant ir parodant, jog tautos simbolius būtina saugoti ir gerbti. Be to, tai yra gyvas įrodymas, patvirtinantis pranašiškus amžininkų žodžius, jog anuomet čia, gana nuošalioje vietoje, iškėlus vėliavą, aplink bursis bei plėsis ir miestas.
Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas prisiminė šiemet rugsėjį Lietuvoje ir Kaune viešėjusio Šventojo Tėvo žodžius. Tąkart popiežius Pranciškus ragino pažinti ir laikytis savo tautos šaknų bei dvasios, kad Lietuva visada išliktų laisva.
„Labai džiaugiuosi, kad ši vėliava iškilo būtent čia, Lietuvos širdyje. Tikiu, ji mus telks dar labiau branginti ir puoselėti savo kraštą. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šio projekto“, – sakė Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.
Būtent kolegijos administracija miesto ir įstaigos lėšomis įgyvendino prieš metus kilusią idėją, pastatydama 25 metrų aukščio stiebą J. Vienožinskio menų fakulteto kiemelyje.
V. Matijošaitis Kauno kolegijos vadovui perdavė ir tokio paties dydžio Lietuvos istorinę vėliavą – Vytį. Tačiau K. Ignatavičius neabejoja, kad čia išskirtinėmis progomis suplazdės ir Kauno miesto vėliava.
