Rugpjūtį į Lietuvą atklydę itin karšti orai turėjo įtakos Nemuno vandeningumui. Vandens lygiui kritus, upę ties Nemuno sala ir prie santakos nusėjo apžėlę sausumos lopai, išniro dugno akmenys.
Vasarą vandens lygis visose upėse sumažėja dėl gamtinių reiškinių: rečiau lyja, o temperatūra – aukšta, todėl dalis vandens išgaruoja, tačiau didelių upių, tokių kaip Nemunas, vandens lygio kritimas būna lėtas, tolygus net ir ilgą laikotarpį visiškai nebūnant lietaus.
Visgi saulei apie porą savaičių kaip reikiant pakepinus, kaitra atsiliepė ir Lietuvos upių tėvui. Vandeniui vos dengiant Nemuno dugną, prie „Žalgirio“ arenos upėje suvešėjo augmenija, o prie Aleksoto tilto atvirame ore džiūsta ištisi plotai akmenuoto dugno, styro senojo tilto basliai.
Atrodo, šioje vietoje Nemuną praktiškai galima perbristi. Upės kraštai nebesiekia ją Kaune įrėminusių betoninių krantinių – nuo šių link vidurio driekiasi žaluma, kai kur šaknis įleidę net jauni medžiai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ties Aleksoto tiltu Nemuno lygis nukritęs 0,16 m žemiau vandens matavimo stoties nulio (rugpjūčio 19 d. duomenys). Čia lygis nuo liepos pabaigos išlieka panašus.
Lampėdžių vandens matavimo stotyje sekmadienį užfiksuotas lygis – 1,4 m žemiau nulio. Liepos antroje pusėje ties Lampėdžiais smarkiai svyravęs Nemuno vandeningumas nuo rugpjūčio 5 d. išlieka stabiliai žemas – laikosi tarp 1,2 ir 1,4 žemiau nulio.
