Antradienį automobiliui pėsčiųjų perėjoje kliudžius ir smarkiai sužalojus 16-metį, o trečiadienį paaiškėjus, kad vaikinas neišgyveno, nelaimės sukrėsti kauniečiai atskleidė daugiau įvykio detalių bei išreiškė daugybę pastebėjimų eismo saugumo tema. Pasirodo, mirtiną kontaktą galėjo lemti kelios nedėkingos aplinkybės ir aplaidumas, o A. Juozapavičiaus prospektas pėstiesiems apskritai yra itin pavojingas.
Ribotas matomumas, greitis ir išblaškytas dėmesys
Jelena, kuri tvirtino mačiusi, kaip įvyko lemtingas susidūrimas, teigė, kad pirmoje prospekto juostoje priešais perėją pėsčiąjį sustojo praleisti autobusas, o „Audi“ vairavusi moteris to nepastebėjo ir nespėjo sustabdyti transporto priemonės.
Tiesa, nors daugelis „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų mini autobusą, nuotraukose iš nelaimės vietos matyti pirmoje juostoje stovint troleibusą. Liudininkai sakė, kad keleivinė transporto priemonė įjungtu avariniu signalu nepajudėjo, kol pareigūnai formino avariją.
Atidūs kauniečiai netruko pastebėti šių aplinkybių neatitikimą su Kauno policijos trečiadienį pateikta informacija, jog „pėsčiasis į perėją išėjo staiga“. Mat jeigu troleibusas stovėjo prie perėjos, vadinasi, vaikinas jau buvo perėjoje artėjant „Audi“ ir negalėjo ant „zebro“ atsidurti netikėtai.
Netikėtas atsidūrimas priešais „Audi“, jeigu vairuotoja neatsižvelgė į stovintį troleibusą – jau kita tema. Už „staigaus išėjimo“ formuluotės užsikabinę skaitytojai įžvelgė, kad kaltę dėl nelaimės teisėsauga verčia pačiam žuvusiajam.
Miestiečiai svarstė, kad už „tinkamą“ pranešimą netgi buvo duotas kyšis, kuris gelbės vairuotoją ir nuo kaltės. Andrius tikino pats susidūręs su korupcija policijoje, kai papirktas tyrėjas įvykio aplinkybes pasuko kaltininko naudai.
Įvardyta ir daugiau objektyvių nelaimės priežastimi galėjusių tapti detalių. „Vakar mačiau vairuotojos automobilį ir pagal jo aplamdymą bei stiklo sudaužymą galiu pasakyti, kad greitis tikrai buvo ne 50 km/val.“ – pažymėjo Alvydas.
Pridėjus užtikrintą, nors faktais neparemtą Tomo pareiškimą, kad vairuotoja dėmesį buvo nukreipusi į telefoną, nepastebėtas troleibuso sustojimas ir toli nuo perėjos nublokštas pėsčiasis gula į pakankamai logišką visumą.
Trūksta saugumo priemonių?
Kaltininką išaiškinti galinčių techninių priemonių ieškojęs Vaidas prisiminė, kad viešajame transporte sumontuoti vaizdo registratoriai, fiksuojantys neteisėtai judančius „A“ pažymėta eismo juosta. Nors toks prietaisas, veikęs avarijoje netiesiogiai dalyvavusiame troleibuse, būtų aukso vertės, reikia priminti, jog į gatvę nukreiptais registratoriais „ginkluotas“ tik sostinės visuomeninis transportas.
„O gal, kai tiek pinigų sukišta į „eismo saugumą“ o rezultatai nuliniai, jau laikas rimtai pagalvoti apie priemones prevencijai. Pasirodo, nepakanka nupiešti perėjos – turi būti dar griežčiau kontroliuojančios įspėjančios priemonės. Dar daugiau šviesoforų prie perėjų, kad vairuotojai jau iš tolo matytų“, – užsivedęs dėstė Tomas.
Eismo saugumu Žemuosiuose Šančiuose abejojo ir Ieva, pastebėjusi, kad čia avarijos fiksuojamos itin dažnai. „Gal būtų laikas parūpinti greičio matuoklį, ar papildomų šviesoforų? Galbūt bent kažkiek pristabdytų eismą? Gatvė tikrai beprotiškai judri, prie jos daug vaikų, mokykla, darželis, augintiniai, prie pat nuosavi namai. Per savaitę tikrai matome bent po vieną avarija – ši gražiai nulieta gatvė darosi lyg autostrada…“ – nekokią tendenciją nurodė kaunietė.
„Nesenai važiavau pro tą vietą: aš judu 55 km/val., tai pro mane visi kaip pro stovintį pravažiuoja. Na tai kas 80 km/val., kas 70 km/val. lekia ten… Kitas ir 90 km/val.“ – Ievai dėl beatodairiškai lakstančių vairuotojų pritarė Nerijus.
Manto kaip tik dėl A. Juozapavičiaus prospekte sistemingai viršijamo greičio kraupi nelaimė nenustebino. Anot jo, visi čia laksto daugiau kaip 80 km/val., prie perėjų niekas nenori stoti, o pėstieji dažnai irgi „pagerinti“: „Neįvertinę bėgte išbėga į kelią ir nesidairo.“
Galima pastebėti, kad pagrindinėje Žemųjų Šančių eismo arterijoje greitį matuojančius pareigūnus pamatysi nedažnai. Tiesa, atrodo, kad situaciją policija skubiai taiso – trečiadienį pranešta, jog papildomas dėmesys artimiausių reidų metu bus skirtas A. Juozapavičiaus prospektui.
Klasikinė situacija, dvejopas vertinimas
Dėl apriboto matomumo kitoms transporto priemonėms praleidžiant žmones plačiose gatvėse ir atidumo stygiaus susidaranti avarinė situacija – klasikinis pėsčiajam kylančios grėsmės pavyzdys.
„Pačiai ne kartą buvo: vienoje juostoje automobilis sustoja praleisti, pradedu eiti per perėją, bet atsargiai žiūriu, ar antroje juostoje sustojo mašinos, nes kai pralekia prieš nosį beeinančiai, tai baisu. Vienas žingsnis – ir būtum partrenktas“, – sakė Jovita.
Analogišką atvejį savo akimis stebėjo ir Vaidas: „Šilainiuose pirmoje juostoje sustojau praleisti du vaikus, gal 10-12 metų amžiaus. Antra juosta jau iš tolo matėsi, kad parskrenda „Lexusas“. Vos vos spėjo sustoti prie perėjos.“
Nors pagal Kelių eismo taisykles perėjose prievolių laikytis turi tiek batuoti, tiek ratuoti eismo dalyviai (pirmieji – įsitikinti, kad žengti į perėją saugu, antrieji – prie perėjos sumažinti greitį, praleisti gatvę kertančius pėsčiuosius, stoti, jei prie perėjos stovi kiti automobiliai), kauniečiai aršiai diskutavo, kam vairuotojo ir pėsčiojo akistatoje, visgi, tenka daugiau atsakomybės.
„Žmogaus, aišku, gaila, bet prieš išlendant iš už pirmos transporto priemonės įsitikink, kad ir antroje juostoje saugu. Visi lekia su mintimi „aš ant perėjos – aš teisus“, o faktas tai, kad labiausiai nukentėsi tu, nes prieš tave geležis. Taip, vairuotojų yra visokių, ir baudžiami ar nebaudžiami jie įvairiai, tačiau pėstieji nebaudžiami praktiškai niekaip – tai rodo ir pasekmės“, – samprotavo Šarūnas.
O Vitalija tokiais ir panašiais minčių vingiais pasišlykštėjo: „Koktu skaityti komentarus. Kaltinat valdžią, savivaldybę, jaunuolį, bet ne vairuotoją, kuri neatsakingai vairavo. Kodėl tiek daug išvadų nežinant situacijos, aplinkybių. Kiek tokių įvykių buvo ir niekas nepasimoko. Jei autobusas sustojo, tai kitoje juostoje važiuojantis automobilis turi sustoti, vairuotojas turi būti sąmoningas ir suvokti, kad kelyje yra kažkokia kliūtis.“
Papildyta
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Justina Kazragytė, sureagavusi į kauniečių diskusiją, ketvirtadienį paneigė spekuliacijas apie bet kokius nešvarius reikalus aiškinantis šį įvykį.
Policijos atstovės teigimu, vairuotojos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę, kai dėl kilusio eismo įvykio žuvo žmogus. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
