Liepos 6-ąją giedoti valstybės himną – jau lietuviams į kraują įaugusi tradicija, tačiau vis atsiranda žmonių, pradedančių kvestionuoti tam tikrus tradicijos aspektus. Šįkart iš Kauno kilusiam dainininkui Arvydui Vilčinskui užkliuvo kalbinis aspektas.
A. Vilčinskas kontraversiška žinute apie liepos 6-osios tradiciją pasidalijo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Klausimas: kodėl dainas mes dainuojame, o himną giedame? Kas tai sugalvojo? Ar giedant balsas kažkaip pasikeičia? Gieda gaidžiai. Visi žinome, kaip. Himną dainavau kaip įprasta. Visi aplinkui dainavo ir niekas negiedojo“, – skelbė A.Vilčinsko įrašas socialiniame tinkle.
Atlikėjo iškeltas klausimas jo paskyros draugus ir sekėjus padalino į dvi stovyklas – bendro kompromiso, kuris terminas yra taisyklingesnis, komentatoriai nerado.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, pirmoji žodžio „giedoti“ reikšmė – traukti giesmę, iškilmingai dainuoti (tinka giesmėms, himnams, psalmėms). Tik vėliau pateikiama antroji, susijusi su paukščiais, aiškinanti, jog „giedoti“ – čiulbėti, gražiai rėkti.
