Į birželio pradžioje Strasbūre vykusį masinį jaunimo suvažiavimą EYE (European Youth Event arba Europos jaunimo renginys) aktyvūs jaunuoliai iš viso Senojo Žemyno rinkosi ne tik įkvėpti tarptautinės politikos oro. Taip pat – žavinguose kanaluose pasisemti vakarietiškos kultūros, kuri kaip Prometėjo ugnis šviestų Kauno žmonėms.
Jeigu skaitydami pirmąją „Kas vyksta Kaune“ publikaciją iš Strasbūro apie KTU studentų patyrimus susimąstėte, kas ta antra grupė iš Kauno, birželio 1-2 dienomis su aštuoniais tūkstančiais jaunuolių varsčiusi Europos Parlamento (EP) duris, spėliojimų erdvė tuoj pat bus panaikinta.
Šie devyni žmonės ne šiaip atvyko iš Kauno – jie jau kuria ir ateinančius kelerius metus aktyviai kurs Kauną. Vaida Venckutė-Nagė, Aurelija Prašmuntaitė, Ugnė Pajarskaitė, Vladas Oleinikovas, Morta Juciūtė, Guoda Vdovycytė, Jorūnė Chraptavičiūtė, Indrė Aleksandravičiūtė ir Ieva Miščikaitė gaivių Europos jaunimo idėjų katile vilkėjo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) marškinėliais. Vieniems tai – kasdienis apdaras o kiti dar tik matuojasi.
KEKS komanda ir tie, kurie į ją žengia
„Mes atstovaujame projektui KEKS 2022, komandoje yra darbuotojai ir projekto partneriai. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovai – pirmininkas Vladas ir viešųjų ryšių atstovė Indrė, kuri taip pat dirba KEKS 2022. Aš – jaunimo platformos kuratorė, o Aurelija dirba su jaunimo įtraukimu į programą. Taip pat atvyko penkios merginos – moksleivės, kurios dalyvavo programoje ir atvažiavo į Strasbūrą susipažinti su Europos jaunimu“, – trumpai grupę pristatė jos lyderė V. Venckutė-Nagė.
Indrė KEKS 2022 komandoje dirba su tarptautine jaunimo stovykla „100 pirmų kartų“ – padeda kuruoti jos organizacinę ir vidinę komunikaciją, suburti žmones.
Prisijungusios moksleivės – KEKS 2022 jaunimo platformos alumnės, sukūrusios savo „Facebook“ platformą „Youth Kaunas“. Kaip sakė Jorūnė, ja siekiama parodyti jaunuoliams kitokį Kauną ir mažinti atskirtį tarp tų, kurie domisi kultūra, ir kurie nelabai. Iš devynių merginų, besidarbuojančių prie šios platformos, penkios atvyko į Srasbūrą.
Aurelija taip pat priklauso oficialiai KEKS 2022 komandai – kuruoja projektą „Kauno iššūkis“, kuriame dalyvauja jaunuoliai, tiek norintys pagerinti asmenines kompetencijas, tiek veikti kažką, susijusio su miestu. Jie turi galimybę įgyvendinti savo idėjas, atnešti pokytį, kuris, jų manymu, Kaunui reikalingas.
„Siekiame tų pokyčių tiek miestui, tiek rajonui. Per metus turime įvairių paskaitų ciklą, sprendžiame iššūkius ir metų pabaigoje pristatome projektus – šiemet tie pristatymai vyko KEKS 2022 forume. Gavome daug teigiamų atsiliepimų – su jaunais žmonėmis dirbsime toliau ir idėjas įgyvendinsime. Greitai miestiečius pasieks žinios apie naują žurnalą jaunimui, iniciatyvas mieste, atsinaujinantį Vytauto parką“, – intrigavo Aurelija.
EP pirmininką vertė paprakaituoti
Panašiai kaip KTU studentai, anot Vlado, KEKS 2022 komanda pasiskirstė užsiėmimus pagal savo interesus. Su Indre jie taip pat bandė taip pasidalyti programą, kad eidami į skirtingas sesijas po to galėtų papildyti vienas kito žinias, papasakoti, kurios buvo naudingesnės.
„Dalis bus įrašytos, tad galėsime vėliau atsekti. Aptariama labai daug temų, vyksta įvairios diskusijos, dirbtuvės – visur suspėti tiesiog neįmanoma. Dalijamės užimtumą ir dalijamės įspūdžiais“, – sakė Vladas.
O Aureliją labai nustebino atidarymo renginyje, kur dalyvavo EP pirmininkas Antonio Tajani, vykusi diskusija. Jaunuolių klausimai, prisiminė ji, buvo tokie aštrūs, nepatogūs, nesurepetuoti, be jokios autoriteto baimės. Buvo kalbėta apie terorizmo pavojus, nesaugumo jausmą, LGBT nepripažinimą, Europos reakciją į ekonominę situaciją.
„Manau, A. Tajani tai buvo labai nepatogu, tačiau dėl to džiaugiuosi, nes diskusija parodė, kad jaunimas domisi aktualiais klausimais. Ir atsiradus progai juos užduoti, rėžė tiesmukai – man labai patiko“, – įspūdžiais dalijosi Aurelija.
Padeda atrasti ir kartu spręsti problemas
„Renginys yra europinio masto – tai reiškia, kad susirenka daugybė žmonių skirtingomis nuomonėmis, savomis problemomis, organizacijos, tik ir laukiančios, kol galės išreikšti savo idėjas ir siūlymus. Pavyzdžiui, šeštadienį buvau 2019-ųjų EP rinkimų debatuose, kuriuose dalyvavo įvairių šalių organizacijos, skatinančios jaunimą balsuoti, nes šios amžiaus grupės aktyvumas minėtuose rinkimuose, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, gana žemas“, – aiškino Indrė.
Kelti klausimai, kaip pasiruošti rinkimams, įtraukti jaunuolius – merginos žodžiais, pabuvęs tokioje vietoje supranti, kad tai, ką jautei ir kas vyksta Lietuvoje yra ne tik lokalios problemos, bet kartojasi kitose valstybėse. Tokie renginiai padeda sujungti mintis ir visiems susibūrus bei palaikant ryšį po to rasti bendrus sprendimus.
Šansas Kaunui ir visam lietuvių jaunimui
„Tikimės, kad KEKS 2022 atstovų apsilankymas Strasbūre padės lengviau ir Kauną pripildyti vakarietiškos energijos, europietiškų vertybių – dėl to čia ir esame. Labai smagu, kad susirenka tiek jaunų žmonių, kurie yra geriausias pokyčio gamintojas“, – vizito įtaką KEKS 2022 eigai vertino V. Venckutė-Nagė.
Tik to europietiškumo, pažymėjo ji, reikia nuolat ieškoti, žmogus turi nemažai pats dirbti, kad tam tikrą informaciją įvairiomis temomis surastų. EYE – puikus laukas, kur atvykęs gali susidurti su visu spektru temų, gauti informaciją bendraudamas, labai gyvai ir žmogiškai. „Tikiuosi, kad jaunos merginos išsiveš tai, kas vėliau atsispindės tiek Kaune, tiek Lietuvoje“, – kalbėjo KEKS 2022 jaunimo platformos kuratorė.
Vladas teigė esąs lengvas autsaideris KEKS 2022 vardu, tačiau jo atstovaujama organizacija bendradarbiauja lietuvių diasporos klausimais ir tai, kad Indrė buvo aktyviai įtraukta į kultūros sostinės komandą, džiugu iš PLJS perspektyvos.
„Tai yra tarptautinė platforma, kuri vienija jaunimą skirtingose pasaulio šalyse ir mes norime labiau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, skleisti žinią apie mūsų valstybę ir prisidėti prie jos progreso. EYE – viena progų pasaulio lietuvių jaunimui pranešti tą žinią, pateikti tarptautiškumą ir atvirumą“, – svarstė PLJS vadovas.
Kultūros sostinė – visus penkerius metus
„Visas projektas iš esmės yra suskirstytas į tris etapus – dabar esame peripetijų pradžios dalyje, kurioje daugiausia dirbama prie tinklaveikos. Bandoma užmegzti partnerystės ryšius su vietinėmis kultūros įstaigomis ir bendruomenėmis, kurios gyvena Kaune bei Kauno rajone. Renginiai jau startuoja ir beveik kiekvieną savaitę galima rasti kokią nors mūsų kuruojamą iniciatyvą“, – KEKS 2022 veiklos modelį apibūdino V. Venckutė-Nagė.
Šį intensyvumą bus bandoma palaikyti iki pat 2022-ųjų, bet pati strategija pasirinkta tokia, kad tie metai nepasiliekami kaip fejerverkas, o visi penkeri metai nuo tada, kai gautas titulas, skiriami tam tikram ilgalaikiam paveikumui, pokyčiui, kuris turi atsiliepti žmonėse ir Kauno organizacijose.
Dėl to dabar didžiausias dėmesys skiriamas kompetencijų kėlimui, mokymo programoms – į Strasbūrą atvykusios merginos, pavyzdžiui, pradėjo jaunimo programoje dalyvauti dar Kaunui net nelaimėjus Europos kultūros sostinės titulo. V. Venckutės-Nagės kuruojamos programos tikslas – kad šie jauni žmonės, kurie per penkerius metus įsilies į kolektyvą, nuo A iki Z kurtų vieną didžiųjų 2022 m. renginių.
„Šie dalykai reikalauja laiko, ilgo pasiruošimo, kuris jau dabar yra itin aktyvus – vyksta laipsniškas augimas, o 2022-aisiais sulauksime kulminacijos. Bet mums labai svarbu ir kas liks po to. Kad būtų kažkoks palikimas, reikia gero įdirbio – sukurti tvarius tinklus, suburti žmones, kuo plačiau skleisti kompetenciją ir žinias“, – pašnekovė demonstravo, kad komanda gerai žino, kaip reikia dirbti su KEKS 2022 projektu.
„Šiaip mūsų tikslas – laimingesni žmonės“, – pagrindinį KEKS 2022 užmojį nuskaidrino Aurelija.
Ieško, kaip išlaikyti įdirbį
Vaida pridūrė, kad galvojama apie tvarumą – be abejonės, bus siekiama, kad tai, kas nuveikta per visus metus, kažkokiu formatu liktų ir nustatyta kryptis, idėjos toliau būtų vystomos. Dėl to daug bendraujama su kitomis Europos kultūros sostinėmis – tai yra buvusių, esamų ir būsimų miestų tinklas, kuriame dalijamasi patirtimi.
„Praktika rodo, kad iššūkiai, su kuriais susiduria gavę šį titulą miestai, pasikartoja ir didžioji dalis šalių, visgi, nesugeba sukurti juridinio vieneto, kuris galėtų išlaikyti save nutrūkus finansavimui. Renkame informaciją, kaip sukurti sistemą, kuri veiktų toliau – tai priklauso nuo daugybės dalykų“, – sakė V. Venckutė-Nagė.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalisto kelionę į Strasbūre birželio 1-2 dienomis vykusį „European Youth Event“ iš dalies apmoka Europos Parlamentas, straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
