Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį su Energetikos ministerija, pagal kurią ji gautų didesnį elektros tarifą Kauno jėgainėje, ekspertai ir verslininkai teigia, kad miesto šilumos vartotojai dėl to turėtų laimėti, tuo metu elektra gali kiek pabrangti.
Šilumos vartotojams Kaune – gera žinia
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad Kauno gyventojai iš dalies turėtų laimėti, nes jiems gali atpigti šiluma, bet dėl brangiau superkamos elektros iš „Danpower“ ir kitos šilumos gamintojos „Foksitos“ jėgainių joms teks daugiau sumokėti iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Tai reiškia didesnį elektros tarifą visiems vartotojams.
„Kauno šilumos vartotojams (bus naudinga – BNS). Bet elektros vartotojams šiek tiek prisideda VIAP dydis, simboliškai aišku, bet vis tiek. (…) Situacija Kaune tokia, kad yra tos dvi biokuro kogeneracinės jėgainės, kurios abi gauna už elektrą fiksuotą pakankamai aukštą tarifą (…) Ir jos dvi praktiškai padengia visą šilumos poreikį pusę metų nešildymo sezono metu Kaune. Tai kai jos dvi pradės „peštis“ tarpusavyje, tai šilumos kaina gali kristi labai smarkiai tą pusę metų“, – BNS sakė M. Nagevičius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad Kauno šilumos vartotojams taikos sutartis su „Danpower“ bus naudinga, tačiau elektros vartotojams našta gali kiek padidėti.
„Vartotojams vienareikšmiškai yra nauda Kaune. Kadangi taikomas elektros remtinas tarifas, tai automatiškai šilumos kaina reguliuojama Kainų komisijos, todėl jis (gamintojas – BNS) uždarbiauti šioje vietoje negalėtų. O Kaune tai padidins biokuro dalį kuro balanse. (…) Taip, elektrai čia papildoma našta, nes padidintą tarifą, kurį mokės už pagamintą elektrą, teks mokėti iš VIAP lėšų, o jos įeina į bendrą galutinį (elektros – BNS) tarifą“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Fiksuotas tarifas – ne tik „Danpower“
Nepriklausomos šilumos gamintojos „Foksitos“, po kelerių metų pertraukos gavusios fiksuotą elektros tarifą, vienas akcininkų Algimantas Stasiukynas sako, kad konkurencija mieste gali tik didėti, turint omenyje, kad mieste bus pastatyta „Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ kogeneracinė jėgainė, deginsianti atliekas.
„Kaune vasarą šilumos poreikis yra 50 MW, nes ruošiamas tik karštas vanduo. Mes duodame į tinklą 25 MW ir „Danpower“ duos 20 MW. O galimybės šiukšlių deginimo elektrinės yra 80 MW (…) Mes galėsime už pusę kainos kuro tiekti, bet negalėsime visai nemokamai. Tai jeigu prie dabartinės tvarkos, – mes tiektume, bet jeigu valstybė priimtų kokių specialių priemonių, mūsų gamyba sumažės dvigubai, liks tik žiemos laikotarpiui“, – sakė A. Stasiukynas.
M. Nagevičius paaiškino, kad be skatinamojo elektros tarifo kogeneracinėms jėgainėms išsilaikyti sunkiau. „Tokia situacija, kad jiems yra pelniningiau dirbti ir gaminti tą elektrą, kurią pakankamai brangiai iš jų superka, parduodant šilumą labai pigiai ar kai kuriais atvejais net nemokamai atiduodant, nei kad iš viso nedirba jėgainė (…) Jeigu jos dirbtų be (fiksuoto – BNS) tarifo, kogeneracinės jėgainės neatsiperka“, – aiškino M. Nagevičius.
Konkurencijos Kaune pakanka, Vilniuje galėtų būti daugiau
Nepriklausomos reguliuojamos šilumos tiekėjos „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) atstovas Arūnas Armalis pažymi, kad konkurencijos Kauno šilumos ūkyje ir taip netrūksta, bet KTE į tai žvelgia ramiai.
„Konkurencijos Kaune niekada nestigo ir KTE ten, kur sugeba konkuruoti, ten ir konkuruoja. Dėl rinkos: Kaune yra tokia situacija, kokia yra“, – BNS sakė A. Armalis.
Jis pridūrė, kad bendrovei aktualesnė yra valdžios politika dėl aukcionų tretiniam galios rezervui, o KTE orientuojasi į naujas technologijas ir dujų termofikaciją.
„Bet kokiu atveju KTE siekia naujo projekto, artėja terminas, kai nebegalės dirbti dabartiniai įrenginiai, o projektuojant naują projektą, žiūrima į naujas technologijas, kurios gebėtų konkuruoti (…) Į dujų termofikaciją žvelgiama kaip į reikalingą dalį energetikoje, nes reikalingi patikimi rezerviniai įrenginiai. Būtent į tai ir orientuojasi KTE“, – sakė KTE atstovas.
LAIEK prezidentas M. Nagevičius teigė, kad „Danpower“ ir Energetikos ministerijos taikos sutarties sąlygos esą nebuvo palankios Vilniui – „Danpower“, tais pačiais 2013 metais laimėjusi skatinamąjį tarifą ir sostinėje, dabar turėjo atsisakyti tarifo ir paties projekto.
„Šiek tiek nukentėjo Vilnius, nes buvo atsisakyta Vilniaus miesto biokuro kogeneracinės elektrinės projekto. Buvo investuotojai laimėję visus teismus, tai galėjo praktiškai statyti. Prarado Vilnius galimybę padidinti konkurenciją, sumažinti šilumos kainas. Bet gal kas kitas ateis“, – sakė M. Nagevičius.
Energetikos ministerijai ir „Danpower“ praėjusį antradienį pasirašius taikos sutartį ir ją pateikus teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 22 dieną turėtų paskelbti, ar ją patvirtins.
Valstybė sutartimi įsipareigoja atstatyti panaikintą leidimą elektros gamybai Kaune su fiksuotu tarifu 12-kai metų, nustatytu 2013 metais. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, išlaidos šiam tarifui iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto per metus galėtų siekti 1,5 mln. eurų.
„Danpower“ istorija Kaune
2013 metų birželį „Danpower Baltic Taika elektrinė“ (buvusi „SSPC-Taika“) kartu su keliomis kitomis bendrovėmis aukcione laimėjo fiksuotą elektros supirkimo tarifą – joms skirta po 5 megavato (MW) skatinimo kvota taikant apie 9,7 euro cento už KWh (be PVM) tarifą.
2014 metų spalį „Danpower Baltic“ Kaune pradėjo statyti pirmąją mieste biokuro kogeneracinę elektrinę, tačiau 2015 metų gegužę Energetikos ministerija nusprendė laikinai sustabdyti jos leidimą, nes ne visi dokumentai esą buvo tvarkingi. 2016 metų balandį „Danpower Baltic“ baigė elektrinės statybą, į ją investavusi 20 mln. eurų, ir po nesėkmingų ginčų su Energetikos ministerija paskelbė pardavinėsianti elektrą rinkos kaina – tai yra kur kas pigiau nei fiksuota.
