Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei šešių profesinių sąjungų atstovai pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Per pasirašymo ceremoniją premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šis dokumentas apima abipusius įsipareigojimus kelti švietimo kokybę.
„Tai tikrai ne tušti žodžiai, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius savo ruožtu teigė, kad sutartis mokytojus tenkina ne iki galo, bet tai – žingsnis į priekį. „Jeigu profesinės sąjungos galėtų diktuoti Vyriausybei, sutarties turinys būtų kitoks, o šiandien mes turime tokį sutarties turinį, kokia yra profesinių sąjungų įtaka“, – sakė jis.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, ne vienus metus derinta sutartis numato per kelis etapus įvesti etatinį apmokėjimą. Jis turėtų būti pradedamas įvesti nuo 2018 m. rugsėjo, tam kitų metų biudžeto projekte numatyta 20 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad iš viso etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018–2019 m. papildomai skirs 93 mln. eurų.
„Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų“, – pasibaigus deryboms dėl kolektyvinės sutarties teigė ministerija.
Vyriausybėje spalio pabaigoje svarstant kolektyvinę sutartį švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad profsąjungos atsisakė reikalavimo mažinti mokinių skaičių klasėse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra santykinai mažas vidutinis mokinių skaičius klasėse. Dokumente taip pat numatytas sutarimas skatinti mokyklų tinklo optimizavimą, apibrėžta, kad mokytojams siūlomos persikvalifikavimo galimybės, kalbama apie kompensacines išmokas iš mokyklos pasitraukiantiems pedagogams.
Sutartyje numatoma pereiti nuo mokinio prie klasės krepšelio, šalies mastu šią mokyklų finansavimo metodiką įgyvendinti nuo 2018 metų rugsėjo. Švietimo finansavimą siūloma sieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, keliamas tikslas, kad iki 2022 metų nacionalinės išlaidos švietimui sudarytų ne mažiau 6 proc. BVP.
Taip pat šalys susitarė siekti geresnių moksleivių rezultatų. Iki 2022 metų norima pasiekti, kad skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo tarptautinio penkiolikmečių mokymosi tyrimo PISA antro (iš 6) lygio nepasiekiančių moksleivių skaičius būtų ne daugiau kaip 15 proc. (dabar – apie 25 proc.). Siekiama mažinti patyčių mastą, kad mokinių, per du mėnesius nė karto nepatyrusių patyčių, dalis kasmet didėtų ir 2022 metais iš viso jų būtų mažiausiai 70 procentų.
Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos. „Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Tačiau visiškai nėra aišku, koks tas naujasis modelis bus, dabar jį visi įsivaizduoja taip, kaip nori“, – pasirašymo išvakarėse teigė A. Navickas.
A. Jurgelevičius mano, kad faktas, jog kol kas nesuderintas etatinis darbo apmokėjimo modelis, nėra kliūtis kolektyvinei sutarčiai pasirašyti. „Kas yra etatinis apmokėjimas teisiškai, galima sakyti, kad apmatai yra (…). Spekuliacijos apie tai, kad nesant aiškumo, koks bus etatinis darbo apmokėjimas, negalima pasirašyti kolektyvinės sutarties, yra arba nesupratimas, arba kitų klaidinimas“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.
